Kol kas šis atradimas patvirtintas tik su pelėmis, tačiau beveik neabejojama, kad ši struktūra žmonių smegenyse taip pat egzistuoja.

Mokslininkų komanda iš Sietlo Alleno smegenų tyrimų instituto paaiškino kaip buvo atlikti tyrimai.

Pirmiausia, griežinėliais buvo supjaustytos smegenys. Tada į kiekvieną atskirą neuroną buvo sušvirkšta specialių fluorescuojančių dažų. Iš viso buvo padaryta 10 000 aukštos skiriamosios gebos nuotraukų, o vėliau jos apjungtos ir sukurtas 3D modelis.

Pastarasis atskleidė, kad neuronai sudarantys „erškėčių vainiką” jungiasi išvien su smegenų sritimis kontroliuojančiomis sensorinės informacijos apdorojimą.

Kadangi tai labai nauja ir ypač mažai ištyrinėta sritis, tai ir mokslininkų išvados labai preliminarios. Žinoma, kad smegenų užtvara yra viena iš tankiausią ryšių tinklą turinti sritis smegenyse, tad manoma, kad iš jų besidriekiantys neuronai veikia kaip informacijos greitkeliai.

Christofo Kocho instituto direktorius ir tyrimams vadovavęs profesorius šiuos neuronus ir jų jungties vietą įvardijo „Didžiąją centrine stotimi“ smegenyse.

Ankstesni tyrimai su beždžionių smegenų užtvara parodė, kad dalis jos reaguoja į vizualinius dirgiklius, kai tuo tarpu kitos dalys  – į garsus. Tačiau nė viena sritis nereaguoja į abiejų rūšių dirgiklius tuo pat metu. Tai reiškia, kad užtvara neturi jokio vieno aiškiai apibrėžto vaidmens.

Be to, yra žinoma, kad užtvaros sritis stimuliuojama elektra lemia staigų sąmonės praradimą.

Pastaruoju metu kaip tik ir buvo pradėta manyti, kad ši sritis tampriai susijusi su sąmone, ir gali būti raktas atskleidžiantis jos paslaptis. Tikimasi, kad kiti tyrimai leis sužinoti daugiau.