Istorikai paskelbė revoliucinį atradimą: paaiškėjo, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo buvo grindžiama populiari Juodosios mirties kilmės ir greito plitimo teorija, pasirodė esąs grožinės literatūros tekstas.

Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Arabic and Islamic Studies“, ginčija šimtmečių senumo nuomonę, kad maras iš Kinijos į Europą išplito per mažiau nei dešimtmetį.

Mitas tapo „faktu“

Pagrindinis šios teorijos šaltinis buvo XIV amžiaus makama – rimuotas prozos pasakojimas, parašytas sirų autoriaus Ibn al-Wardi. Nepaisant literatūrinio stiliaus, makama šimtmečius buvo interpretuojama kaip istorinis pasakojimas, tariamai dokumentuojantis ligos plitimą visoje Azijoje.

Tačiau mokslininkai atrado, kad tekstas niekada nebuvo sukurtas kaip kronika. Tai buvo alegorija – literatūros kūrinys, skirtas perteikti tos epochos baimę ir moralinį nerimą, o ne pandemijos plitimo kelią. Ši klaidinga interpretacija atsirado dar viduramžiais, o vėliau buvo perimta Europos mokslininkų.

Vienas išgalvotas siužetas – globalinės pasekmės

Makama davė pradžią vadinamajam „greito tranzito naratyvui“: versijai, pagal kurią Yersinia pestis iš Vidurinės Azijos į Juodąją jūrą nukeliavo per mažiau nei 10 metų. Net šiuolaikiniai genetiniai tyrimai, patvirtinę patogeno kilmę iš Vidurinės Azijos, nesąmoningai rėmėsi šia chronologija – nors ji buvo paimta iš poetinės metaforos.

Tyrėjai pastebi, kad Ibn al-Wardi nebuvo vienintelis. Kiti to meto autoriai – al-Safadi ir al-Maqrizi – taip pat aprašė marą literatūriniais vaizdiniais: kaip keliautoją, svečią ar baudžiančią jėgą. Šie vaizdiniai vėliau buvo klaidingai interpretuoti kaip faktiniai geografiniai duomenys.

Ką keičia naujas atradimas?

Mokslininkai pažymi, kad atradimas nekvestionuoja pačios pandemijos fakto ar jos aukų skaičiaus (mirė 30–50 proc. Europos gyventojų). Tačiau jis iš esmės pakeičia mūsų supratimą apie jos plitimo tempą ir mechanizmus.

Tyrimas taip pat grąžina makamoms tikrąją jų reikšmę – kaip kultūrinius liudijimus apie tai, kaip žmonės patyrė tragediją. Mokslininkai jas lygina su šiuolaikine visuomenės reakcija į COVID-19, kuri sukūrė savo mitus, simbolines interpretacijas ir psichologines adaptacijas.

Kaip pabrėžia autoriai, ši istorija yra svarbus priminimas apie pavojus, kylančius suvokiant menines metaforas kaip faktus, ir apie tai, kaip lengvai moksliniai modeliai gali nusukti klystkeliu dėl vienos klaidingos interpretacijos.