- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako nenorinti socialinių tinklų cenzūros, bet pasigenda jų greitesnio reagavimo į netikras naujienas ir žmonių klaidinimą, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo „Debunk.org“ Lietuvos skyriaus vadovas Viktoras Daukšas.
– Jūsų tyrimas yra apie žmones, kurių veidai buvo panaudoti įvairiam melui ir apgaulėms.
– Aš netgi sakyčiau, kad šie žmonės buvo išnaudoti ir apvogti. Standartiškai, kai įvyksta kažkokie bendradarbiavimai, prekės ženklai moka pinigus, kad veidai būtų panaudoti. Tai, šiuo atveju, žmonės yra apvogti, jų teisės pažeistos. O tai, kad turime visą eilę įvairių šalių vadovų, prasideda klausimai ir dėl nacionalinio saugumo. Lenkijos ministro pirmininko lūpomis buvo kalbami žodžiai, naudojant technologiją, kviečiant lenkų žmones investuoti į netikrą investavimo platformą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Mano atvaizdas taip pat buvo panaudotas kviečiant investuoti į kriptovaliutas. Aš neturiu nieko bendro su tuo. Koks yra šių apgaulių mastas?
– Milžiniškas. Todėl apie jį ir kalbame. Nesame matę tokio masto. Šiuo metu turime užfiksavę 1,1 tūkst. reklamų. Ir mes kalbame tik apie Baltijos šalis ir Lenkiją. O reklamos plinta ir per kitas Europos valstybes. Tai, įsivaizduokite, kiek sumokama pinigų „Metai“. Net jei už vieną reklamą sumokama iki 100 eurų, tai bendroje sumoje gaunasi milžiniški pinigai. Gaunasi kuriozinė situacija – žinomi žmonės apvogti, institucijų veidai išnaudoti. Estijoje žurnalistai atrado žmones, kurie nukentėjo ir bendroje sumoje prarado apie 100 tūkst. eurų. Žinome atvejų ir Lietuvoje, kai žmonės prieina prie žinomų žmonių ir klausia, kaip jie uždirbo tuos 2 mln. eurų. Žmonės tikrai gali patikėti. Pastaraisiais mėnesiai sukčiai pradėjo naudoti nieko bendro su Lietuva neturinčius puslapius, per kuriuos leidžia reklamas.
– „Facebook“ iš to uždirba labai daug. Kai kažkas paprašo ištrinti vieną ar kitą reklamą, jiems į tai nusispjauti.
Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.
– Kalbame apie visą eilę įstatymų pažeidimų. Tai yra netikros platformos, kurios neturi finansinių licencijų. Tada atvaizdų pavogimas, žmonių apgavystės yra rimti pažeidimai. „Meta“ nesilaiko įstatymų ir yra reguliuojama Baudžiamuoju kodeksu. Vyriausybė ir Nacionalinis krizių valdymo centras ženkliai dirbo prie šito ir pridavė tuos duomenis „Metai“. Bet „Meta“ pasirinko ignoruoti. Jau ketvirtas mėnesis, kai nesiimama jokių veiksmų. Tuo tarpu turime pavyzdžių su kitomis platformomis. Praėjusią savaitę atsirado klastotė su Landsbergio balsu. Pranešus „Youtube“, įrašas buvo pašalintas per tris valandas. Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.
– Dirbtinis intelektas gali sukurti tai, ko nėra. Koks tai iššūkis?
– Čia jau prasideda toks keistas pasaulis. Mes matome veidus ir į tų žmonių lūpas galime įdėti bet ką. Tos klastotės padarytos labai profesionaliai. Žiūrint į mažą telefono ekranėlį, praktiškai neįmanoma suprasti, kad tai buvo sugeneruota dirbtinio intelekto. Mes, kaip treniruoti analitikai, atskiriame. Išdidiname per didelį ekraną ir matome, kad lūpos juda ne taip, kaip turėtų.
– Pasaulis būtų daug geresnis, jei žmonės nesinaudotų „Facebook“ platforma. Galbūt nebūtų buvę ne tik „Brexito“, bet ir šito susipriešinimo per pandemiją bei galbūt ir karo Ukrainoje. Ar pritariate man?
– Nepritariu. Aš manau, kad tai yra evoliucija. Stipriausi turi išgyventi ir prisitaikyti. Akivaizdu, kad jiems rūpi tik pelnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?9
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?20
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...