- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurio Meksikoje kasinėjant rasti įrankiai pateikia tvirtų įrodymų, kad Šiaurės Amerikoje žmonės gyveno mažiausiai prieš 30 tūkst. metų – maždaug 15 tūkst. metų anksčiau negu iki šiol manyta, trečiadienį pranešė mokslininkai.
Radiniai, įskaitant 1,9 tūkst. akmeninių įrankių, rodo, kad žmonės dideliame aukštyje esančiame Čikihuitės urve gyveno laikotarpiu, trukusiu 20 tūkst. metų, sakoma dviejose studijose, paskelbtose žurnale „Nature“.
„Mūsų rezultatai suteikia naujų įrodymų apie žmonių Amerikos žemynuose senumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sakatekaso autonominio universiteto archeologas Ciprianas Ardeleanas (Siprianas Ardeleanas), vienos iš studijų pagrindinis autorius.
„Iš to laikotarpio esama tik keletas radinių ir pora datų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje datavimo radioaktyviosios anglies metodu rezultatus, rodančius, kad seniausi radiniai yra 33 tūkst. ir 31 tūkst. metų amžiaus.
„Vis dėlto jų ten esama“, – pabrėžė mokslininkas.
Kasinėjant nebuvo rasta jokių žmonių kaulų arba DNR.
„Tikėtina, kad žmonės šia vieta naudodavosi gana pastoviai, galbūt pasikartojančiais sezoniniais epizodais, kurie yra didesnių migracijos ciklų dalis“, – sakoma straipsnyje.
Klausimas, kaip ir kada Homo sapiens atkeliavo į abu Amerikos žemynus – paskutinį mūsų rūšies atstovų apgyventą didįjį sausumos masyvą – tarp ekspertų iki šiol kelia didelių ginčų, o naujausios išvados tikriausiai irgi sulauks abejonių.
„Tai nutinka kaskart, kai kas nors randa vietų, senesnių kaip 16 tūkst. metų: pirmoji reakcija – neigimas arba pripažinimas nenoromis“, – pastebėjo C. Ardeleanas, pradėjęs kasinėjimus minėtame urve dar 2012 metais, bet seniausių įrankių radęs tik 2017-aisiais.
Mūsų rezultatai suteikia naujų įrodymų apie žmonių Amerikos žemynuose senumą.
Dar visai neseniai daugelis ekspertų laikėsi prielaidos, kad pirmieji žmonės į Šiaurės Ameriką pirmiausiai pateko maždaug prieš 13,5 tūkst. metų, persikėlę sausumos tiltu, tuo metu jungusiu dabartinę Rusiją ir Aliaską. Vėliau jie judėjo tolyn į pietus tarp dviejų didelių ledo skydų.
Remiantis archeologiniai radiniais, įskaitant unikalaus pavidalo ietgalius, naudotus medžiojant mamutus ir kitus priešistorinės megafaunos atstovus, kelta prielaida, kad ši pradinė populiacija, žinoma kaip Kloviso kultūra, išplito visoje Šiaurės Amerikoje ir davė pradžią atskiroms Amerikos autochtonų populiacijoms.
Tačiau vadinamasis Kloviso kultūros pirmumo modelis buvo paneigtas per pastaruosius du dešimtmečius, atradus kelias vietas, kur žmonės gyveno dviem ar trimis tūkstančiais metų anksčiau.
Be to, tokiose vietose aptiktos įrankių ir ginklų liekanos nėra tokios pačios, tad galima spręsti, jog jų kilmė kitokia.
„Aišku, kad žmonės Amerikos žemynuose buvo daug anksčiau negu Šiaurės Amerikoje išsivystė Kloviso technologija“, – komentuodama naująsias išvadas sakė Albertos universiteto antropologijos profesorė emeritė Ruth Gruhn (Rut Griun).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...