Saturno palydove Encelade yra ledo dengiamas didelis skysto vandens telkinys, kuriame galbūt esama nežemiškų mikroorganizmų, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Pirmieji vandens telkinio, esančio ties to nedidelio apledėjusio palydovo Pietų ašigaliu, matavimai buvo atlikti JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondo „Cassini“. Tų tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science“.

Encelado vandens telkinys pagal tūrį yra didesnis negu Aukštutinis ežeras – trečiasis didžiausias gėlo vandens telkinys Žemėje. Jo dugnas uolėtas, todėl tikėtina, kad tenykštės sąlygos gali būti palankios mikroskopinėms gyvybės formoms.

Prielaidą, kad Encelade yra užšalęs vandenynas, mokslininkai pirmąkart iškėlė 2005 metais, kai netoli šio palydovo pietinio ašigalio buvo aptikta ledo geizerių, iš kurių veržėsi vandens garai.

„Medžiagoje iš Encelado pietų ašigalio geizerių esama sūraus vandens ir organinių molekulių – pagrindinių gyvybės cheminių sudedamųjų dalių“, – sakė NASA „Cassini“ projekto mokslininkė Linda Spilker.

„Jų atradimas išplėtė mūsų požiūrį į gyvybei tinkamą zoną mūsiškėje Saulės sistemoje ir kitų žvaigždžių planetų sistemose, – pridūrė ji. – Šis naujas patvirtinimas, kad po tais geizeriais plyti iš vandens sudarytas vandenynas, didina mūsų supratimą apie tą intriguojančią aplinką.“

„Cassini“ tyrinėjo Encelado gravitacijos lauką, tris kartus praskridęs šalia to palydovo 2010–2012 metais.

Gravitacijos poveikis zondui buvo kruopščiai išanalizuotas, ieškant užuominų apie šio kosminio kūno vidinę sandarą.

Mokslininkų nuomone, 500 kilometrų skersmens vandenynas yra dengiamas storo ledo sluoksnio.

„Pirmąkart panaudojome geofizinį metodą, kad nustatytume Encelado vidinę struktūrą, – sakė šios studijos bendraautorius Davidas Stevensonas (Deividas Stivensonas), Kalifornijos technologijų instituto planetologijos profesorius. – Jis suteikia galimybę paaiškinti, kodėl vanduo veržiasi iš tų plyšių, kuriuos matome ties Pietų ašigaliu.“

„Cassini“ misijai vadovauja NASA kartu su Italijos ir Europos kosmoso agentūromis.

Tas aparatas, paleistas 2004 metais, aplankė visus didžiausius Saturno palydovus.

Saturnas, šeštoji planeta nuo Saulės, išsiskiria itin ryškia žiedų sistema. Šiuo metu yra žinomi 53 šios planetos palydovai ir devyni tikėtini palydovai.