Mokslinį straipsnį „Integruotas ludlovio okeaninių geobioįvykių metraštis – konodontų, brachiopodų faunų ir stabilių izotopų pokyčių ryšys“ („Integrated Record of Ludlow (Upper Silurian) Oceanic Geobioevents – Coordination of Changes in Conodont, and Brachiopod Faunas, and Stable Isotopes“) žurnalui pateikė VU docentas Andrejus Spiridonovas, studentai Robertas Stankevičius, Tomas Gečas, Tomas Šilinskas, doc. Antanas Brazauskas, prof. Petras Musteikis, doc. Sigitas Radzevičius bei Tartu universiteto profesoriai Tõnu Meidla ir Leho Ainsaaras, rašoma pranešime spaudai.

Šios mokslininkų grupės išspausdintame tyrime nagrinėjamas Milaičių-103 gręžinio (Vakarų Lietuva) geologinis pjūvis, kuriame buvo surinkta beprecedentiškai detali medžiaga. Ji leido palyginti rūšių sudėties pokyčius ludlovio epochoje (kurios viduryje ir įvyko Lau įvykis) iškart tarp trijų labai svarbių išnykusių gyvūnų grupių – konodontų (primityvūs stuburiniai jūros gyvūnai), brachiopodų (bestuburiai jūros gyvūnai) ir graptolitų (kolonijiniai gyvūnai) – ir tas tris grupes palyginti su stabiliųjų anglies izotopų santykių kreive, atspindinčia globalaus anglies ciklo būseną.

Konodontų, brachiopodų ir graptolitų bendrijų kaita prieš ir po Lau įvykio

Pasitelkus paleobendrijų sudėties ir jos laikinių pokyčių analizei naujai sukurtus matematinius-skaitinius metodus buvo nustatyta, kad konodontų ir brachiopodų bendrijos, kurios egzistavo po Lau išmirimo įvykio, buvo visiškai nepanašios nei į prieš tai, nei į po to buvusias. Tai nusako labai neįprastų sąlygų vyravimą poišmiriminiu laikotarpiu. Šią anomalinių organizmų egzistavimo prielaidą patvirtina ir tai, kad jūrinių organizmų bendrijų sudėties laikinio unikalumo kreivė rodo tą pačią tendenciją kaip ir globalaus anglies ciklo indikatoriai.

Būtent šiuo VU mokslininkų identifikuotu neįprastu laikotarpiu pasaulyje po daugelio milijonų metų išplito stromatolitai ir onkoidai – mikroorganizmų struktūros, kurios buvo būdingos laikotarpiams prieš sudėtingos daugialąstės gyvybės atsiradimą. Šie mikrobiniai dariniai šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač reti ir dažniausiai randami nesvetingose pažangiai gyvybei jūrinėse aplinkose.

Autorių manymu, šių neįprastų organizmų bendrijų įsigalėjimas planetoje galėjo būti susijęs su radikaliu vandenyno cheminių sąlygų pasikeitimu, kuris truko apytiksliai milijoną metų.

Lau įvykio, kuris turėjo didelį poveikį visų tipų jūrinėms ekosistemoms ir buvo susijęs su jūros lygio bei cheminės sudėties pokyčiais, galutinės priežastys šiuo metu yra dar neatskleistos. Milžiniškų povandeninių ugnikalnių išsiveržimai, mikroelementų prisotintų sūrymų nutekėjimai iš didžiulių lagūnų bei supernovos sprogimo sukelti efektai – tai tik keli galimi paaiškinimai. Ateities tyrimai turės parodyti, kurios iš šių hipotezių geriausiai paaiškins, kas įvyko su Žemės sistema prieš 425 milijonus metų. VU mokslininkų tyrimai parodė, kad šių priežasčių nustatymas turėtų atskleisti visų jūrinių ekosistemų sinchroniškus atsakus, kurie buvo identifikuoti tiriant lietuvišką medžiagą.