Kalbomis apipintas kokosų aliejus: kodėl verta jį vartoti ir kokį geriausia rinktis?

Dėmesys ekologijai

Daugiau nei 177 tūkst. kokosų aliejaus indelių arba po vieną jų kiekvienam Klaipėdos bei Jonavos gyventojui kartu sudėjus. Tokį kiekį šio produkto, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, prekybos tinklas iš viso pardavė per praėjusius metus.

„Lygindami pernai metų pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais pastebime, kad kokosų aliejaus prekyba ūgtelėjo beveik ketvirtadaliu. Tai rodo, kad mūsų pirkėjai šį produktą itin noriai įtraukia į savo kasdienę mitybą. Dažniausiai klientai renkasi ekologišką, šalto spaudimo kokosų aliejų, kurio naudą sveikatai pabrėžia ir mitybos specialistai“, – sako E. Dapkienė.

Anot prekybos tinklo atstovės, toks pirkėjų pasirinkimas išties džiugina, todėl „Maxima“ nuolatos stengiasi atliepti jų poreikius, plėsdama bei didindama šių gaminių asortimentą ir siūlydama kokybiškiausius produktus už pačią geriausią kainą.

Nauda – akivaizdi

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė antrina – augantis kokosų aliejaus populiarumas yra išties pozityvi tendencija. Anot jos, nors yra daugybė įvairių nuomonių dėl kokoso aliejaus naudos, tačiau pastaruoju metu mitybos specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į jo pagalbą iš organizmo šalinant blogąjį cholesterolį.

„Kokosų aliejus mažina riziką susirgti širdies ligomis. Taip pat šis produktas gausus medžiagų, turinčių antibakterinių, antimikrobinių bei antivirusinių savybių. Kalbant apie jo naudojimą maisto gamybai, verta pabrėžti, kad skirtingai nuo daugumos augalinių aliejų, šis kambario temperatūroje yra kietas. Visgi norintiems produkto kaskart negramdyti iš stiklainio, pravers viena gudrybė. Kokosų aliejų galima ištirpinti ir supilti į ledo kubelių indelį. Tada jį laikyti šaldytuve. Prireikus gaminti, užteks tiesiog išimti kubelį ir kepti“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Ji priduria, kad kokosų aliejų galima naudoti vietoje sviesto, darant trapią tešlą bei gaminant daugumą konditerinių gaminių. Taip pat produktas puikiai tinka veganiškiems nekeptiems desertams, blynams, maistui ir kepti, ir gruzdinti. Todėl B. Baratinskaitė siūlo pasinaudoti šio gaminio privalumais bei savo namų virtuvėje pasigaminti galbūt dar neišbandytą gardžių veganiškų keksiukų receptą.

Desertui: veganiški bananiniai keksiukai be kvietinių miltų

Reikės: poros didesnių bananų, stiklinės avižinių dribsnių, tiek pat migdolų miltų, trečdalio stiklinės grikių miltų, 6 šaukštų kokosų aliejaus, 4 šaukštų augalinio pieno, 4 šaukštų klevų sirupo, 50 g juodojo šokolado, 1 šaukšto citrinos sulčių, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, pusės šaukštelio cinamono, žiupsnelio druskos ir vanilės.

Gaminimas: avižinius dribsnius sudėkite į smulkintuvą, sutrinkite iki miltų tekstūros. Tuomet smulkintuvu iki vientisos masės sutrinkite bananus. Kitame inde sumaišykite visus birius produktus: miltus, kepimo miltelius, druską, vanilę, cinamoną. Imkite dar vieną indą, jame sumaišykite skystus produktus – trintus bananus, išlydytą kokosų aliejų, citrinos sultis, pieną, klevų sirupą. Abiejų indų turinius supilkite į vieną, išmaišykite. Turėsite pakankamai tirštą ir savo formą išlaikančią masę. Tuomet susmulkinkite šokoladą, įmaišykite į keksiukų tešlą. Ją dėkite į formeles, ant viršaus galite dar pabarstyti šiek tiek migdolų miltų ir šokolado. Tada keksiukus kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, ištraukite, leiskite šiek tiek atvėsti ir ragaukite. Skanaus!

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.