Kaip informuojama tarptautinės turizmo ir laisvalaikio parodos „Adventur“ organizatorių pranešime žiniasklaidai, keliautojai vis dažniau renkasi keliones ne dėl lankytinų objektų, o dėl patirčių. Būtent tai ir įkvėpė sausio 29–31 d. Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, vyksiančią parodą praplėsti gastronomine dalimi, kuri atliepia platesnę – patirtinio turizmo – tendenciją.
Gastronominiai atradimai
Turizmo sektoriaus atstovai pastebi, kad lietuvių kelionių įpročiai kasmet po truputį keičiasi. Keliautojai vis labiau pasidalija į dvi grupes: vieni vis dar renkasi komfortą ir „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, kiti – sąmoningai ieško laisvės ir individualių patirčių.
„Viešbučiai su „viskas įskaičiuota“ maitinimu vis dar išlieka populiarūs, tačiau net ir juos besirenkantys keliautojai vis dažniau domisi aukštesne maisto kokybe ir galimybe vakarieniauti a la carte restoranuose. Kita keliautojų dalis sąmoningai renkasi viešbučius be maitinimo arba tik su pusryčiais, kad turėtų daugiau laisvės ragauti vietinę virtuvę. Atsiranda ir tokių keliautojų, kurie renkasi tam tikras kryptis būtent dėl gastronominių potyrių ar pamėgtos virtuvės“, – pasakoja Lina Vaicekavičienė, bendrovės „Kelionių akademija“ pardavimų vadovė.
Pasak jos, šie pokyčiai daro tiesioginę įtaką ir turizmo paslaugų pasiūlai – vis dažniau keliautojams siūlomos ne tik kryptys ar viešbučiai, bet ir rekomendacijos, padedančios patirti vietą giliau.
Skonis – savotiška kalba
L. Vaicekavičienė pasakoja, kad didėjantis susidomėjimas gastronominėmis patirtimis kyla iš patyrusių keliautojų poreikio atrasti ką nors naujo ir autentiško, o ne kartoti jau pažįstamus scenarijus.
„Maistas yra neatsiejama kelionės dalis. Patyrę keliautojai jau yra ragavę įvairių virtuvių, tad naujose kelionėse jie nori atrasti ką nors naujo ir patirti tai autentiškoje aplinkoje, pačioje tos šalies kultūrinėje terpėje. Keliautojai tampa smalsesni, labiau vertina vietinę kultūrą ir siekia gilesnių, įvairesnių kelionės patirčių. Vietinės gastronomijos patirtys tikrai padeda giliau pažinti šalį ar regioną, nes atspindi vietos tradicijas, istoriją ir gyvenimo būdą“, – pastebi L. Vaicekavičienė.
Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė pabrėžia, kad skonis šiandien tampa savotiška kalba, kuria keliautojai skaito vietą.
Vietinės gastronomijos patirtys tikrai padeda giliau pažinti šalį ar regioną, nes atspindi vietos tradicijas, istoriją ir gyvenimo būdą.
„Vienas iš lėtojo turizmo kertinių principų – pažinimas penkiomis juslėmis. Ragaujant maistą galima labai tiesiogiai patirti vietą – jos produktus, sezonus, tradicijas ir žmonių kasdienybę. Skonis tampa istorija apie vietą, jos žmones ir aplinką. Taip keliaujančių žmonių daugėja, o skonis yra viena svarbiausių šio patyrimo dalių. Vis dažniau ieškoma ne paviršutiniškų įspūdžių, o gilesnio ryšio su lankoma vieta“, – sako ji.
Pasak jos, lietuviai vis dažniau ieško ne universalių, visur atpažįstamų skonių, o būtent autentiškų – būdingų konkrečiam kraštui, regionui, miestui ar net mažam kaimeliui. Žmonėms svarbu ne tik paragauti, bet ir suprasti, kodėl maistas yra būtent toks.
Lietuva – įdomus atradimas
Gastronominis turizmas Europoje ir pasaulyje jau seniai turi savo auditoriją, o Lietuvoje šis procesas vyksta palaipsniui. Vis daugiau dėmesio skiriama regioniniams patiekalams, vietiniams produktams ir jų istorijoms.
„Skirtingi Lietuvos regionai turi savitų skonių ir tradicijų, kurios gali tapti įdomiu atradimu atvykstantiems svečiams. Kuo daugiau šių skonių atsiskleidžia, tuo daugiau atsiranda paskatų keliauti po šalį – aplankyti ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnius miestelius ar kaimus. Maistas čia tampa natūralia pažinties su vieta dalimi, leidžiančia geriau suprasti vietos kultūrą ir kasdienį gyvenimą“, – sako H. Miliauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tokios iniciatyvos kaip „Slow Food“ bendruomenės ir „Slow Food Farm“ ūkiai padeda Lietuvai tapti matomai vadinamųjų skonių medžiotojų žemėlapyje.
„Dažnai esame linkę kuklintis ir ne visada pastebime savo stipriąsias puses, nors jų tikrai turime. Lietuvos virtuvė tarptautiniame kontekste gali būti įdomi dėl savo artumo gamtai, sezoniškumo ir pagarbaus požiūrio į produktą. Tai ypač svarbu keliautojams, kuriems rūpi ne tik pats skonis, bet ir maisto kilmė bei jo atsiradimo istorija“, – sako ji.
Naujausi komentarai