Jūratės tinklaraštis atspindi jos kelią nuo visavalgiškos iki augalinės mitybos ir yra puikus kelrodis tiems, kurie nori maitintis sveikiau.

„Maisto gaminimas man visada buvo ir yra malonumas, kūryba ir savotiška meditacija. Virtuvėje galiu praleisti ilgiausias valandas eksperimentuodama ir kurdama naujus patiekalus, – pasakoja pašnekovė. – Bėgant laikui natūraliai pradėjau domėtis sveikesniu maistu, nes pati jaučiau, kad vienas maistas suteikia energijos, kitas – apsunkina. Pradėjau gaminti naudodama mažiau perdirbtų produktų, rafinuotų baltų miltų, pridėtinio cukraus, mėsos.“

Mano nuomone, visavalgystė yra puikiai suderinama ir ne tik galėtų, ir bet turėtų būti sveikatai palanki.

Kadangi norėjosi apie maisto poveikį organizmui žinoti vis daugiau, netrukus pradėjo studijas eCornell universitete, kur baigė sertifikuotą online programą „Augalinė mityba“ (Plant-Based Nutrition). Gautos žinios, anot jos, padėjo suprasti, kodėl valgydama daugiau augalinio maisto ji jaučiasi sveika ir energinga. Taip nori jaustis ir toliau, todėl jos lėkštėje dabar dominuoja įvairiausios spalvotos daržovės, viso grūdo kruopos, pupelės, lęšiai, avinžirniai, riešutai ir kitos gamtos gėrybės.

Ką Jūratei reiškia valgyti sveikiau? Gyventi ir valgyti taip, kad padėtų sau išlikti sveika ir energinga, nepriklausomai nuo amžiaus.

„Mano kasdienė mityba susijusi su natūraliu, sveiku, neperdirbtu maistu, neskaičiuojant kalorijų ir mėgaujantis valgant iki soties, nes kai lėkštėje karaliauja augalinis maistas, kalorijų skaičiuoti nereikia, – sako moteris. – Man patinka jaustis fiziškai ir emociškai sveikai, turėti daugiau energijos ir normalų kūno svorį.“

Negana to, jos įsitikinimu, augalinis maistas palankesnis ne tik mūsų sveikatai – mažinant gyvūninės kilmės maisto suvartojimą, prisidedame prie gyvūnų ir visos planetos gerovės. Ar tai reiškia, kad visavalgystė ir sveika mityba – nesuderinama?

„Manau, yra bent du pagrindiniai dalykai, dėl kurių sutaria visi mitybos ekspertai ir dėl to ginčų nekyla. Pirmas – perdirbti produktai, tokie kaip cukrus, balti miltai, įvairūs rūkyti gaminiai, hidrinti riebalai, taip pat per didelis kiekis suvalgomos mėsos, kenkia sveikatai. Antras – mityboje turėtų dominuoti daržovės, kurių pakankamas kiekis ir įvairovė yra būtina sąlyga norint išsaugoti sveikatą. Mano nuomone, visavalgystė yra puikiai suderinama ir ne tik galėtų, ir bet turėtų būti sveikatai palanki“, – sako pašnekovė.

J. Navikienė siūlo išsikepti džiovintų vaisių pyragą, tačiau delsti nebereikėtų. Toks pyragas gali būti brandinamas visą mėnesį.

Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas

850 g įvairių džiovintų vaisių ir uogų (spanguolių, razinų, figų, slyvų),

1 apelsino žievelė ir sultys,

1 citrinos žievelė ir sultys,

100 ml brendžio ar romo,

180 g kokosų aliejaus,

150 g kuo tamsesnio nerafinuoto rudojo cukraus,

3 šaukštai maltų linų sėmenų,

100 g maltų migdolų,

200 g viso grūdo speltų miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

2 šaukštelis malto cinamono,

1/2 šaukštelio malto imbiero,

1/2 šaukštelio malto kardamono,

1/2 šaukštelio maltų gvazdikėlių,

žiupsnelis druskos.

Džiovintus vaisius gerai nuplaukite, didesnius pasmulkinkite, užpilkite brendžiu ir nakčiai (ar parai) palikite uždengtame inde. Kitą dieną į puodą sudėkite vaisius su brendžiu, apelsino ir citrinos tarkuotas žieveles ir išspaustas sultis, kokosų aliejų, cukrų ir lengvai pakaitinkite apie 5 min., kol ištirps cukrus. Atvėsinkite. Linų sėmenis užpilkite 7,5 šaukšto vandens ir palikite išbrinkti apie 10 min. Įjunkite orkaitę, kad įkaistų iki 150 °C temperatūros. Pasiruoškite 20 cm apvalią atsegamais kraštais kepimo formą – išklokite ją kepimo popieriumi dvigubu sluoksniu, palikdami išsikišušius kraštus per pusę sprindžio (kad nesudegtų ilgai kepant). Kitame inde gerai sumaišykite maltus migdolus, miltus, kepimo miltelius ir visus prieskonius su druska. Išbrinkusius linų sėmenis sumaišykite su vaisių mase ir į ją gerai įmaišykite miltus su prieskoniais. Turi išeiti tiršta masė. Jei reikia, tirštumą pakoreguokite atitinkamai šaukštu vandens ar miltų. Gautą masę suverskite į paruoštą kepimo indą, gerai išlyginkite paviršių ir šaukite į orkaitę. Kepkite 150 °C temperatūroje apie 2 valandas, kol įbestas medinis pagaliukas ištraukus liks sausas. Ištraukus pyragą iš orkaitės, po kokių 10 min. mediniu pagaliuku padarykite kelias skylutes ir paviršių suvilgykite 2 šaukštais brendžio. Leiskite pyragui atvėsti kepimo formoje. Atvėsusį pyragą išimkite iš kepimo formos, atsargiai (pyragas gali būti trapus) nuimkite kepimo popierių, suvyniokite į naują kepimo popierių, tada į foliją ir sandariai įdėkite į maišelį. Kas savaitę ar dvi išvyniokite ir paviršių suvilgykite 2 šaukštais alkoholio. Taip pyragą maitinkite kelias savaites. Likus savaitei iki valgymo, pyrago vilgyti nebereikia.