Po rugpjūčio 8-osios škvalo prie Panemunės šilo gyvenantys žmonės neslėpė ašarų – 1935 m. jų senelių sodintos pušys gulėjo bejėgės, išrautos su šaknimis arba stovėjo palūžusios. „Ypač skaudu buvo matyti suniokotą pušyno plotą prie J.Basanavičiaus paminklo, nes šią vietą dauguma mūsų vadina sakralia – čia ir sovietmečiu Vasario 16-ąją degdavo žvakutės, čia, atšilus orams, rūpestinga Panemunės bendruomenė sodina gėles.

Todėl nutarėme vietoj mūsų senelių sodintų, škvalo nuniokotų Panemunės šilo pušelių pasodinti naujas“, – aiškino eglių ir pušų jaunuolyno atsiradimo prie J.Basanavičiaus paminklo priežastį Panemunės bendruomenės pirmininkas Gediminas Žukauskas.

Suprantama, prieš tai reikėjo išvalyti nusiaubtą teritoriją – supjaustyti ir išvežti galybę išvartų, išlyginti duobes. Tai padaryti bendruomenei padėjo J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, įmonės „Kauno švara“ žmonės.

Į jaunų pušelių ir eglių sodinimo talką atvyko didelis būrys Panemunės gyventojų, kurių jauniausiam buvo vos treji metukai, o vyriausiam – gerokai per septyniasdešimt. Anot G.Žukausko, sunkiausia buvo ne žmones į talką sukviesti ar spygliuočių sodmenis (juos padovanojo vilniškė firma „Ekoresursai“) atsivežti, o gauti leidimą juos pasodinti, parengti miško parko užsodinimo planą. Šią problemą išspręsti padėjo miškininkai Egidijus Gabrilavičius, Julius Kurlavičius, Vytautas Ubaitis.

Škvalo nusiaubtame pušyne dabar pasodinta tik dalis plane numatytų parke augalų – likusias pušaites, eglaites, putinus, kadagius ir kitus augalus panemuniečiai sodins pavasarį. Talkininkai susirūpinę, ar nesugadins jų darbo ir planų piktavaliai, tačiau G.Žukauskas juos ramina – tautos patriarcho statula ir jaunuolynas aplink ją bus gerai apšviestas, įrengta slapta vaizdo stebėjimo kamera.