Kauno marių regioninio parko vyriausiasis biologas Giedrius Vaivilavičius pranešė blogą žinią – tikrinant, kaip žiemoja Kaune šikšnosparniai, nemažai jų pastipusių rasta IV forto požemiuose. Taip nutiko dėl didžiulio triukšmo, kurį sukėlė neseniai čia riaumoję keturračiai ir naujamečiai sprogmenys.
Vienas XIX a. pabaigoje statytų Kauno tvirtovės fortų šalia Rokų garsus tuo, kad į jo požemius žiemoti renkasi itin daug šikšnosparnių. "Tai labai išrankūs ir jautrūs žiemaviečių pasirinkimo prasme gyvūnai. Pažadinti juos žiemą – vadinasi, pasmerkti mirčiai, nes pabudę per šaltį šikšnosparniai per daug sunaudoja iš rudens sukauptų organizme medžiagų ir žūsta nesulaukę pavasario", – aiškino G.Vaivilavičius.
Šikšnosparnių globėjai fortų požemiuose aptiko ir lazdomis užmuštų itin retų Lietuvoje rūšių šikšnosparnių. Beveik visos šių skraidančių Lietuvoje žinduolių rūšys yra įrašytos į mūsų šalies Raudonąją knygą ir už jų naikinimą turi būti griežtai baudžiama. Beje, fortuose žiemojantis europinis plačiaausis ir kūdrinis pelėausis įrašyti į Europos bendrijai svarbių rūšių sąrašą.
"Kauno tvirtovės fortai – bene didžiausia šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje. Šių retų gyvūnėlių egzistencija ir plitimas labai priklauso nuo žiemojimo sąlygų. Juk Lietuvoje, kitaip nei Pietų Europoje, nėra gamtinių požeminių urvų, todėl mūsų šikšnosparniai žiemoja namų rūsiuose, įvairiuose apleistuose pastatuose, tvartuose. Žiemojantiems šikšnosparniams reikia ramybės, jie bijo ryškios, pavyzdžiui, prožektorių ar automobilių šviesos – tai juos pažadina, o tai prilygsta jų žūčiai", – priminė ekologas.
G.Vaivilavičius prašo kauniečių nesilankyti fortuose be Kauno marių regioninio parko specialistų žinios iki balandžio vidurio. Taip pat netriukšmauti ir nenaudoti ryškios šviesos. Tik taip sugebėsime išsaugoti šių neįprastų žinduolių populiaciją. Atminkime, kad šikšnosparnių porelė vasarą atsiveda tik vieną palikuonį.
Naujausi komentarai