Kas dar vasario pabaigoje netyčia užklydo į VDU Kauno botanikos sodo ar Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Arboretumo valdas, buvo apstulbintas ryškiai geltonų ar rusvų žiedų gausa ant augalotų krūmų. Žydi jie, hamameliai, iki šiol. Tai, anot Arboretumo viršininkės dendrologės Valerijos Baronienės, vieni originaliausių augalų Lietuvoje.

Subtilūs, įmantrius nėrinius primenantys hamamelių žiedai išsiskleidžia vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje arba žiemai besibaigiant.

Daugiausiai nuostabos kelia sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana L.), kurio tėvynė - Šiaurės Amerikos rytinė dalis. Šis aukštas (2–4 m), tvirtas krūmas gausiais geltonais žiedais sušvyti spalio, lapkričio ir net gruodžio mėnesiais. Žydi gana ilgai – mėnesį ar porą. Švelnučiai hamamelių žiedai ištveria iki 10 C˚ šaltį.

Kita Šiaurės Amerikos hamamelių rūšis – pavasarinis (Hamamelis mollis Sarg.) natūraliai paplitęs keliose Vidurio JAV valstijose. Lietuvoje pavasariniai hamameliai pražysta pirmomis kovo dienomis. Žiedai stebina įvairiais geltonos, gintarinės, rusvos ir blyškiai raudonos atspalviais – kiekvienas šio hamamelio krūmas gali žydėti skirtingomis spalvomis.

Japoninis hamamelis (Hamamelis japonica Sieb. et Zucc.) labai panašus į amerikietiškąjį, bet žydi ne rudenį, o labai ankstyvą pavasarį.

Anot V.Baronienės, hamamelius nesunku auginti – jiems tereikia vidutinio sunkumo ir drėgnumo laidžios, neužmirkusios derlingos dirvos ir saulės šviesos. Ligoms ir kenkėjams atsparūs, Lietuvos žiemas ištveria be rimtesnių pažeidimų, genėti jų nereikia. Nepaisant to, hamameliai reti mūsų želdynuose, nes juos sunku padauginti (pavyzdžiui, sėklos sunkiai dygsta net kelerius metus). Raudondvario medelyne galima įsigyti sodinio hamamelio, o specializuotose parduotuvėse – ir kitokių hamamelių sodinukų.