Kiekviena žmonių karta vis iš naujo mokosi gyventi šalia laukinių gyvūnų. Šią vasarą Kaune, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, pastebėta ypač daug vapsvų būstų.

Žmonės neretai vapsvas painioja su širšėmis, nors tai visai ne tie patys gyvūnai. Širšė yra maždaug keturių centimetrų ilgio vabzdys, o vapsvos - perpus trumpesnės, gerokai smulkesnės. Jos geba lipdyti savo lizdus ir yra plėšrios - vorą ar vabzdį gali numarinti nuodais.

Visos vapsvos (ir lipdančios apvalius lizdus klostinės vapsvos) visada gyveno greta žmogaus ir net jo būste. Dėl tokios kaimynystės anksčiau nekildavo problemų, tačiau dabar žmonės nebežino, kaip sugyventi su šiais vabzdžiais - kviečiasi į pagalbą ugniagesius gelbėtojus. Iš tiesų bijoti vapsvų nereikia. Jų turėtų vengti tik alergiški vapsvų ar bičių įgėlimams žmonės.

Vapsvos gali įsikurti sodo medžių drevėse, plyšiuose, paukščių inkiluose. Tokia kaimynystė mums nesudarys nepatogumų, tačiau, jei šie vabzdžiai įsitaisys intensyviai naudojamose ūkinėse namo patalpose, gali kilti problemų. Vapsvas erzina nuolatinis triukšmas, joms nemalonūs kvapai ir kitokie dirgikliai.

Namo šeimininkui geriausia pašalinti vapsvų būstą. Tai reikia daryti sutemus, kai šie vabzdžiai nebeskraido, - maišu apgaubti vapsvų lizdą ir atskirti jį nuo pagrindo. Maišą su vapsvomis reiktų išvežti į miško pakraštį ir ten vabzdžius paleisti, o ne sudeginti, kaip darė vieni garsūs "gelbėtojai".

Vapsvų skaičių sode galima reguliuoti, pakabinus plastmasinius butelius su saldžiu vandeniu, kuriame rūgtų juodos duonos gabaliukai. Rūgstančio raugo kvapo suviliotos vapsvos, įskridusios į butelį, jame ir lieka.

Verta žinoti, kad rugpjūtį vapsvos yra aktyviausios. Prieš atsikąsdami saldaus prinokusio vaisiaus, apžiūrėkime, ar nėra jame vapsvos. Ypač daug jų būna prinokusiose kriaušėse.