Kokteilis

Mažai istorijos faktų

Daugelis tvirtina, kad balandžio 1-oji - linksmiausia metų diena. Vienur ji vadinama Juokų diena, pas mus kiek kitaip - Melagių diena.

Kas čia supaisys iš kur atsirado tradicija meluoti antrojo pavasario mėnesio pirmąją dieną.

Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžo Vašingtono universiteto Viduramžių istorijos katedros profesorius Everis Endriusas "Kokteiliui" dievagojosi, kad tradicija juokauti kilo Prancūzijoje. Nejaugi ginčysiesi.

Kai kurie istoriniai šaltiniai užsimena, kad melų ir pokštų diena būdavo švenčiama jau XV a. Vakarų Europoje.

Pavasarį, dažniausiai balandžio pradžioje, Senajame žemyne vykdavo įvairiausios fiestos pavasariui pasveikinti, per kurias vykdavo įvairūs vaidinimai. Aktoriai parodijuodavo valdžią, didikus ir įžymybes, o prisidengdavo jie tuo, kad čia, matote, tokia diena, kai viskas yra netiesa. Kiek galvų nulėkė nuo pečių už tuos juokelius, istorija nutyli.

Švedai nesuprato humoro

1962 m. vienintelė televizijos stotis Švedijoje transliavo nespalvotai. Balandžio 1-ąją stoties techninis ekspertas per naujienų laidą pranešė, kad jau yra galimybė matyti televiziją spalvotai. Pasak jo, tam reikia televizorių įvilkti į moterišką kojinę, pageidautina kuo plonesnę. Jis eteryje mielai pademonstravo, kaip tai reikia padaryti.

Tūkstančiai piktų švedų skambino į televizijos studiją ir garsiai rėkė: neveikia!

Linksmieji tirščiai

Užeina į barą vyras su stručiu.
- Man alaus, - sako vyras.
- O jums, - klausia stručio barmenas.
- Man irgi, - atsako strutis.
- Gerai, iš jūsų abiejų - 12 litų.
Vyras įkiša ranką į kišenę, ištraukia lygiai tiek kiek prašė barmenas, sumoka.
Ilgai jie į tą barą vaikščiojo ir tapo nuolatiniai klientai. Vyras visada sumokėdavo neskaičiuodamas, ir visada būdavo lygiai litas prie lito.
Kartą jo barmenas ir klausia:
- Klausyk, kaip čia yra? Tu tik įkiši ranką į kišenę ir visada ištrauki tiek kiek reikia?
- Buvo taip. Radau palėpėje seną lempą, patryniau, iš jos išlindo džinas ir pažadėjo įvykdyti du mano norus. Pirmas noras buvo, kad visada pinigų turėčiau tiek kiek reikia.
Tai protingas noras! Daug geriau negu prašyti milijono, kuris kažkada vis tiek baigsis. O dabar nesvarbu, ar eitum pieno, ar mašinos pirkti, pinigų bus tiek kiek reikia. Bet ką čia daro tas strutis, kuris vis su tavim vaikšto?
- Matai, barmene, antras mano noras nebuvo toks protingas. Aš paprašiau, kad šalia manęs visada būtų ilgakojė paukštytė.