Pereiti į pagrindinį turinį

Šalia mūsų – milžiniška skylė

2009-06-11 23:59

Du astronomai iš JAV ir Vokietijos paskelbė "superkompiuteriu" pademonstravę, kad viena netoli mūsų esanti juodoji skylė yra daug didesnė, nei mokslininkai kada nors įsivaizdavo.

Palyginti artimos galaktikos M87 centre esančios juodosios skylės masė yra 6,4 mlrd. kartų didesnė už mūsų Saulės masę, tvirtina amerikietis Karlas Gebhardtas ir vokietis Jensas Thomasas. Jiedu teigia, kad tai pati didžiausia juodoji skylė, kurios dydis išmatuotas remiantis patikima metodika.

Apie paslaptingų juodųjų skylių buvimą sprendžiama pagal tai, kaip jos veikia greta esančias žvaigždes. Dėl milžiniškos gravitacijos materialios dalelės krenta į juodąją skylę, iš kurios negali ištrūkti niekas, net šviesa.

K.Gebhardto ir J.Thomaso išvados, pasak jų, padeda suvokti, kaip auga galaktikos, ir gali išspręsti kvazarų - aktyvių galaktikos branduolių, kurių centre yra juodosios skylės, - paradoksą.

Per Amerikos astronomų draugijos konferenciją Kalifornijoje mokslininkai išdėstė, kaip panaudodami milžinišką Teksaso universiteto kompiuterių sistemą "Lonestar" apskaičiavo M87 centrinės juodosios skylės masę. Jie taip pat modeliavo "tamsųjį halą" aplink tą galaktiką, kuriame esama nematomos tamsiosios medžiagos.

"Visada galvojome, kad tamsusis halas yra reikšmingas, bet neturėjome kompiuterinių išteklių jam tyrinėti", - sakė K.Gebhardtas.

"Lonestar" modelis netikėtai parodė, kad vos už 55 mln. šviesmečių esančios M87 juodoji skylė yra kelis kartus masyvesnė nei manyta anksčiau.

Pasak K.Gebhardto, šie rezultatai rodo, kad ir kitų didžiausių galaktikų juodųjų skylių masės yra daug didesnės nei manoma.

Tokia išvada smarkiai keistų kosmoso dėsnių, įskaitant kvazarų problemą, supratimą. Mus pasiekiantis kvazarų spinduliavimas yra daug senesnis, mes juos matome tokius, kokie jie buvo prieš milijardus metų, kai dar nebuvo Saulės sistemos ir jaunesnių galaktikų.

Kvazarai labai aktyviai, aktyviau nei visa galaktika, spinduliuoja medžiagai kertant juodosios skylės įvykių horizontą, iš už kurio jau niekas, net šviesa, negali ištrūkti.

Nors šios astronomų išvados yra pagristos kompiuteriniu modeliu, K.Gebhardtas pažymėjo, kad jas paremia ir neseniai atlikti stebėjimai teleskopais, pavyzdžiui, Havajuose įsikūrusioje observatorijoje "Gemini" ir Europos pietų observatorijoje Čilės Atakamos dykumoje.

Galaktika M87 tyrimams buvo pasirinkta ne tik dėl artumo, bet ir dėl įspūdingai aktyvaus spinduliavimo iš jos branduolio.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų