Tarpukario Kauno kronikos

Šunų savininkai privalo registruoti savo keturkojus, dviračių mėgėjai – savo plieninius žirgelius. Tie, kam dar liko pinigų, kviečiami aukoti kultūrai. Miesto teatralai šąla: dėl "menko kūrenimo" serga atlikėjai, į paltus supasi žiūrovai... Paralelės su šiomis dienomis piršte peršasi. Tik patriarcho Jono Basanavičiaus mirtis primena – kol kas istoriko Jono Palio parinktoje kronikoje – tik trečiasis dešimtmetis. Kaunas dar matys ir trankiai švenčiamą Vasario 16-ąją, ir slaptus minėjimus patriotų namuose, ir nuoširdžius bandymus nukonkuruoti Valentino dieną. Visus turinčiuosius nuotraukų, kuriose įamžinta mūsų miesto praeitis, J.Palys kviečia skambinti tel. 8 628 44 630.

LIETUVA

1920 II 20

Masažo kursai. Kauno ligoninėj d-ras V. Kuzma rengia masažo kursą. Mokslas prasidės š. m. vasario 21 d. Kauno ligoninės kirurgijos skyriaus ortopedijos kambary. Lankyti kursą pirmoj eilėj priimamos gailestingosios seserys. Ligoninėj ortopedijos gydymas jau senai pradėtas. Toliau jis bus ir ambulatoriniai daromas, priiminėjant ligonius pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11 iki 1 v. po pietų.

Rasta. 1921 m. sausio 22 d. III nuovados viršin. Kauno miesto milicijos p. Karpuška rado 2400 auks. ob osto pinigų su knygute Laisvės alėjoje. Neatsiliepus savininkui per dvi savaites nuo paskelbimo dienos pinigai bus paaukoti Lietuvos Gynimo Komitetui.

1921 II 16

Kipras Petrauskas ir operos rūmai. Vasario 14 dieną Lietuvos visuomenės organizacijų atstovai surengė vakarienę Kiprui Petrauskui pagerbti. Per tą vakarienę Tulpių Rūmams (būsimiems operos rūmams) sudėta aukų 271.200 auks. Smulkiau paduosim vėliau.

Karo muziejaus atidarymas. Karo muziejaus atidarymas įvyks trečiadienį 16 vasario lygiai vasario lygiai 3 v. d. Atidengimo iškilmėse dėl vietos stokos kviečiama dalyvauti tiktai organizacijų atstovai. Atskirų pakvietimų nebus niekam siuntinėjama (Muziejus renkas Duonelaičio g. greta Elektros stoties).

1922 II 16

Artistų ligos. Dėl menko kūrenimo Miesto Teatre scenoj būna toks šaltis, kad pakilus uždangai arčiau sėdinti publika jaučia šiaurės vėjo dvelkimą. Tas atsiliepia ir į artistus. Dėl to susirgo dirigentas Tallat Kelpša, artistai Kudirka, Byra ir Oleka. Operos "Faustas" pastatymas dėl tos priežasties atidedamas į kovo pradžią. Reikėtų tuo dalykų pasirūpinti tiems, kurių žinioj yra teatras, kad nešaldžius žmonių ir artistų.

1923 II 18

Skubėkit pamatyt Kaipėdos sukilimą kino ekrane. Šaulių Sąjunga demonstruoja "Klaipėdos atvadavimo" filmas Šaulių Teatre vasario 16, 17 ir 18 dienomis. Pradedant trečią valandą po piet ir baigiant 10 val. vakaro kiekvieną valandą eina po vieną seansą. Už įėjimą imama 2 litai; kareiviai moka po 1 litą. Vasario 19 ir 20 dienomis bus demonstruojama mokyklų mokiniams ir kareiviams be apmokėjimo už įėjimą. Kadangi Liaudies Namų salė ne galutinai atremontuota, tai filmų demonstravimas nebus pratęstas, kad netrukdžius remonto. Todėl norintieji pamatyt tuos retus mūsų Tautos istorijoj įvykius turi pasiskubinti pamatyt vasario 17 ir 18 dienomis.

LIETUVOS ŽINIOS

1925 II 20

Šunų savininkai privalo užregistruoti savo šunis Finansų Skyriuje iki kovo mėn. 20 d. ir išimti metalinius ženklus šuniui antkaklyje pakabinti apmokėdami: už kiemo šunį priemiesty metams 6 litus, miesto centre 10 litų, kambario šunį priemiesty metams 15 litų, kambario šunį miesto centre metams 20 litų.

Dviračių savininkai privalo užsiregistruoti savo dviračius apmokėdami metams po 15 litų ir išimdami nustatytus metalinius ženklus iki balandžio 1 d.

LIETUVA

1927 II 18

D-ras Basanavičius bus palaidotas Rasų kapuose. Vilnius. (Spec. telegr.). D-ras J.Basanavičius mirė vasario 16 d. 6 v. 50 min. vakare kataralinių plaučių uždegimu. Ligos priežastis – peršalimas, o gal ir gripas. Širdis ir pirmiau buvusi silpna, ir dėl to neišlaikė. Kūnas tebėra lietuvių poliklinikoj. Šeštadienį, vasario 19 d., kūnas bus išstatytas žmonėms, o sekmadienį – nulydėtas į šv. Mikalojaus bažnyčią. Pirmadienį, vasario 21 d. bus atlaikytos gedulingos pamaldos, o 11 valandą įvyks laidotuvės Rasų kapuose. Žinia apie D-ro J.Basanavičiaus mirtį žaibo greitumu pasklido okupuotoj Lietuvoj, visur sukeldama gilaus susijaudinimo ir liūdesio jausmus. Iš visų okupuotosios Lietuvos kraštų ruošiamasi organizuotai vykti į Tautos Patriarcho laidotuves. Atiduoti paskutinę pagarbą Didžiajam Aušrininkui atvyks į laidotuves Rygos ir Daugpilio lietuviai. Taip pat vilniečiai laukia atvykstant velionies giminių ir visuomenės veikėjų iš nepriklausomos Lietuvos. Vilniaus kraštas liūdi, netekęs Vado, per visą savo gyvenimą nenuilstamai budėjusio Tautos ir Vilniaus sargybai. Vilniui tenka garbė priglausti savo žemėje, greta su didžiaisiais Kunigaikščiais, ir didžiausią naujųjų Tautos atgimimo laikų didvyrį.