Tarptautinė kovos su skurdu diena šeštadienį paminėta šiurpia statistika: milijardui žemės gyventojų trūksta geriamojo vandens, o apie 800 mln. žmonių gyvena už mažiau nei dolerį (apie 2,4 Lt) per dieną.

Lietuvai panašią dalią teko išgyventi prieš kelis dešimtmečius, tačiau savo gyventojų ir užsienio šalių padedama sugebėjo atsitiesti. O nuo 2004 m. ir pati tapo šalimi donore – įsipareigojo prisidėti prie Jungtinių Tautų ir ES vykdomos politikos padėti mažiau išsivysčiusioms šalims finansine, humanitarine, materialine ir kitokia pagalba. Šiuo metu Lietuva teikia visapusišką pagalbą aštuonioms šalims: Azerbaidžanui, Armėnijai, Moldovai, Ukrainai, Gruzijai, Baltarusijai, Irakui ir Afganistanui.

Tarptautinės kovos su skurdu diena sostinėje buvo paminėta mažuoju kino festivaliu kino teatre "Skalvija". Visi norintieji galėjo užsukti nemokamai pažiūrėti filmų apie politinės diktatūros pėdsaką Uzbekistane, ekonominio nuosmukio poveikį Tadžikistano šeimoms, vaikų sveikatos ir ugdymo problemas Gruzijoje, suvaržytą žmonių laisvę kalbėti ir judėti Baltarusijoje.

Kino centro kavinėje taip pat buvo atidaryta Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro fotografijų paroda "Mes galime padėti kitiems". Nuotraukose užfiksuotas nepagražintas žmonių gyvenimas Gruzijoje, Moldovoje ir Tadžikistane.

"Palyginti su kitais, gyvename išties gerai, tik labai dejuojame. Čia nepasiturintis žmogus yra tas, kuris neišgali naujų batų nusipirkti, o Afrikoje, Albanijoje ir kitur džiaugiamasi bet kokiais batais. Kad tai suprastume, reikia keisti mentalitetą. Pavyzdys – Olandija: ji jau ne vieną dešimtmetį teikia skurdžioms šalims pagalbą, jos mokyklose vyksta įvairios iniciatyvos. Tarkim, šeštokai sumanė padėti vienai Afrikos mokyklai ir kiekvieną savaitę iš savo kišenpinigių skiria eurą. Kai susidaro solidesnė suma, vaikai sprendžia, ką pirkti afrikiečiams: pieštukų, kuprinių ir pan. Nupirktus daiktus valstybė apsiima nugabenti. Mokiniai reguliariai rengia mokyklų vaizdo konferencijas ir mato, kaip jų pagalba džiaugiasi Afrikos vaikai. Būtų šaunu, jei tai būtų galima įgyvendinti Lietuvoje. Tačiau kol kas tam reikia ugdyti sąmoningumą", – dienraščiui pasakojo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.