Miškininkai aptiko naują storiausią Lietuvos eglę – Žemaitijoje, šalia Platelių ežero augančio medžio apimtis beveik pusmetriu didesnė nei iki šiol storio "rekordininke" laikytos eglės Šakių rajone.

Telšių urėdijos miškininkai išmatavo jiems žinomą storą medį ir nustatė, kad jo kamieno apimtis yra 384 cm, o skersmuo – apie 122 cm.

Iki šiol storiausia Lietuvos egle laikyto Gelgaudiškyje, Šakių rajone esančio medžio apimtis – 335 cm.

Pasak Telšių miškų urėdo Bronislovo Banio, naujosios "rekordininkės" amžius gali svyruoti nuo 150 iki 200 metų. Eglės paprastai gyvena 200–300 metų.

Urėdo teigimu, prie Platelių ežero augančios eglės storis kol kas išmatuotas "mėgėjiškai", tad tokius duomenis turi patvirtinti ir eglę "rekordininke" pripažinti ekspertai.

" Specialistai turi labai atidžiai pamatuoti. Taip teigti, kad tikrai ji storiausia, negaliu, nes nesu žinovas. Reikia, kad domėtųsi ekspertai, pamatuotų. Čia kaip ir rekordą pripažinti, tai reikia, kad kvalifikaciją žmonės turėtų. Bet mes šiaip, "mėgėjiškai" sakome", – pasakojo B.Banys.

Ši eglė kol kas ne tik oficialiai nepripažinta storiausia, bet ir neįrašyta į gamtos paminklų sąrašą.

Medis auga Europoje svarbia pripažintoje miško teritorijoje, tad kol kas apie tos vietos pritaikymą turistams nekalbama.

"Ji yra maždaug  20–70 m nuo Platelių ežero. Ta vieta apskritai yra ne rekreacinė, grynai miškas, europinės svarbos miško buveinė", – sakė B.Banys, teigdamas, kad prie storosios eglės neveda joks kelias ar takelis.

Pasak miškininko, gali būti, kad šalyje yra ir daugiau storų eglių "rekordininkių", apie kurias žino tik urėdai ir, jas saugodami nuo per didelio dėmesio bei galimai dėl gresiančio pavojaus, apie tai neskelbia.