Kauno karininkų ramovėje atkūrimo 20-metį pažymėjo apie pusantro šimto narių turinti Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS).
Kaip prisiminė pirmasis šios organizacijos pirmininkas dim.plk. Algirdas Stanislovas Kairys, Atgimimo pradžioje jis dirbo Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute, kuriame buvo Karinio parengimo skyrius. Dirbdamas minėtame skyriuje A.Kairys turėjo plačių ryšių visoje Lietuvoje ir po Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo pradėjo telkti narius į ketinamą atkurti tarpukariu Lietuvoje veikusią atsargos karininkų sąjungą. Iš pradžių buvo tik aštuoni ar dešimt narių – vieni dar bijojo stoti į atkuriamą organizaciją, kiti, matyt, ja nepasitikėjo. Mat šioje organizacijoje buvo ir Sovietų Sąjungos, ir tarpukario laikų kariuomenės atsargos karininkų. "Pamažu susivienijome ir tapome vieni tų, kurie padėjo atsikurti Lietuvos kariuomenei", – sakė A.Kairys.
Iš visos Lietuvos į Karininkų ramovės salę suvažiavę LAKS atstovai atsistoję pagerbė įneštą tarpukario Lietuvos laikus menančią LAKS vėliavą, kurią šiai organizacijai buvo įteikęs Prezidentas Antanas Smetona. Šią istorinę vėliavą išsaugojo dabartinis LAKS vadovas dim. kpt. Aleksandras Dagys, kuriam šią relikviją paliko jo tėvas Jokūbas Dagys, tarpukariu buvęs Karininkų ramovės komendantu.
Bene vyriausiam, 94 metų, LAKS nariui kauniečiui dim. plk. ltn. Petrui Narinkevičiui įsiminė 1992-ieji, kai pavyko sukviesti į Kauną visus prieškario laikų Lietuvos kariuomenės karius. Šiame didžiuliame renginyje dalyvavo net ir užsienyje tuo metu gyvenę kariai. Įsiminė J.Narinkevičiui ir oficiali LAKS atkūrimo diena – 1989 m. lapkričio 18-oji. Tada nebuvo jokių iškilmių – įkūrimo ceremonija vyko visiškai slaptai, nes Vilniaus karininkų ramovėje dar šeimininkavo Sovietų Sąjungos kariuomenė.
Naujausi komentarai