Per dešimt darbo metų ekspertas ištyrė šimtus bylų ir ne kartą susidūrė su netipinėmis bei šokiruojančiomis mirties priežastimis. Tinklalaidėje „I Catch Killers“ jis prisipažino: „Aš kolekcionuoju negyvus gyvūnus. Šunis, gyvates, ryklius, gaidžius, skumbres“.
Vienas iš atvejų, ypač įsiminęs R. Byardui, įvyko Darvino uoste. Ten žvejys žuvo, kai 25 kilogramus sverianti skumbrė iššoko iš vandens ir pataikė į jį. „Ne ta vieta, ne tas laikas“, – pakomentavo ekspertas.
Teismo patologas taip pat paminėjo vieną iš savo pirmųjų bylų, susijusių su vadinamosiomis „žmogžudystėmis su kūnais statinėse“ Snoutaune, kurios 10-ajame dešimtmetyje sukrėtė Australiją.
„Nesupratau, kad kai paskambino Sunkių nusikaltimų skyriaus vadovas, tai reiškė, kad byla gana rimta“, – sakė Rogeris.
Nusikaltimus organizavo Johnas Justinas Buntingas kartu su Robertu Joe Wagneriu ir Jamesu Spyridonu Vlassakisu. Jie kankino ir žudė įtariamus nusikaltimais žmones, taip pat persekiojo LGBTQ bendruomenės narius ir kitas aukas.
„Tai buvo mano pirmoji savaitė budėjime“, – sakė Rogeris. „Statinėse buvo aštuoni iš dalies sukapoti kūnai.“
Vienas iš neįprasčiausių atvejų buvo pagyvenusios moters, kurią užpuolė gaidys, mirtis. Pasak R. Byardo, jai buvo išsiplėtusios venos, ir net nedidelis sužalojimas sukėlė mirtiną kraujavimą.
„Maža senutė kieme rinko kiaušinius... Gaidys puolė ją, jai buvo išsiplėtusios venos, jis baksnojo jai į koją, sukeldamas mirtį.“
Ekspertas pabrėžė, kad net ir nedideli sužalojimai gali būti pavojingi žmonėms, sergantiems šia liga.
„Esu matęs keletą atvejų, kai žmonės, sergantys venų varikoze, mirė tik nuo nedidelių sužalojimų. Mirties priežastis buvo katės įbrėžimai.“
Jis paaiškino, kad tokiomis istorijomis dalijasi ne dėl sensacijų, o norėdamas įspėti žmones apie riziką.
Štai kodėl aš skelbiu šias istorijas – ne todėl, kad jos keistos ar įmantrios. Tiesiog noriu, kad žmonės žinotų: jei sergate varikoze ir atsiranda maža žaizdelė, atsigulkite, prispauskite ją pirštu ir pakelkite koją... išgyvensite. Bet niekada nepasitikėkite gaidžiu.“
R. Byardas taip pat atkreipė dėmesį į psichologinę profesijos naštą.
„Niekas nekalba apie potrauminio streso sutrikimą (PTSS) tarp teismo patologų“, – sakė jis. „Matome apdegusius kūnus, sukapotus kūnus, vaikus, mirusius iš bado. Tada visa tai turime išsamiai aprašyti teisme – kartais mūsų patikimumas šio proceso metu yra griežtai kritikuojamas. Kai aš tik pradėjau, maniau, kad rasiu visų šių mirčių priežastį – buvau kupinas entuziazmo. Bet tada, giliau pasinerdamas į savo darbą, supratau: ne, ne visada rasiu atsakymus. Ir turėsiu susėsti su šeimomis ir pasakyti: „Neturiu supratimo“. Viskas, ką galiu jiems pasakyti, yra: „Jūs niekuo nekalti.“
Naujausi komentarai