Lietus ir sniegas nėra vieninteliai krituliai, kurių galima sulaukti iš dangaus. Istorijoje užfiksuota retų atvejų, kai iš debesų pabyra netikėčiausi dalykai.

2001 metais kai kuriose Indijos dalyse lijo paslaptingomis raudonomis dalelėmis, kuriose, kaip manyta, buvo nežemiškos kilmės mikrobų. PopSci.com pateikia keletą kitų šio keisto reiškinio pavyzdžių.

Mėsa. 1876 metais iš giedro dangaus virš miestelio Kentukyje, JAV, ėmė kristi beveik 8 centimetrų dydžio mėsos gabalai. Vietos laikraštis „Louisville Commercial“ pranešė, kad „du ponai, kurie ragavo mėsą, išreiškė nuomonę, kad tai buvo arba aviena, arba elniena“. Didžiosios Britanijos Karališkosios mikroskopijos draugijos mokslininkas teigė, kad grifai, prilesę nugaišusių arklių mėsos, skrisdami virš miestelio ją atrijo.

Kalmarai. 1997 metų birželį, vyras, žvejojęs netoli Folklendų salų, neteko sąmonės ir dvi dienas praleido komoje, kai jam ant galvos užkrito sušalęs kalmaras. Kaip kalmaras ten pateko, taip ir liko neaišku.

Želė. 2008 metais keliautojas Škotijoje aptiko nemažą krūvą skaidrios želė. Kai jis apie radinį papasakojo per radiją, atsiliepė dar keletas panašų reiškinį pastebėjusių klausytojų, kurie atsiuntė įvairiose šalies dalyse darytų nuotraukų. Dauguma spėliojo, kad paukščiai galėjo prilesti varlių ar rupūžių ir atryti nuodingas jų kiaušides. Mokslininkai atliko medžiagos DNR tyrimus, tačiau jų rezultatai buvo negalutiniai.

Varlės. 2009 metų vasarą Japonijos Išikavos prefektūroje nuolat lijo varlėmis, buožgalviais ir žuvimis. Mokslininkai spėjo, kad šį reiškinį sukėlė stiprūs sezoniniai vandens viesulai, kurie susiurbė gyvius ir vėliau pabėrė juos ant žemės.

Mėlyni rutuliai. Sausį vyras Dorsete, Anglijoje, savo namo kieme aptiko apie 20 peršviečiamų, gličių, 2,5 centimetrų skersmens mėlynų rutulių. Bournemouth universiteto mokslininkai spėjo, kad tai galėjo būti jūrų gyvio kiaušinėliai, tačiau vėliau nustatė, kad jie susideda iš natrio poliakrilato – skystį sugeriančios medžiagos, naudojamos soduose ir sauskelnėms gaminti.