- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprasčiausias būdas tapti genetiku – studijuoti genetiką Vilniaus universitete, vieninteliame Lietuvoje, kur galima įgyti genetiko kvalifikaciją.
Šiais metais pirmą kartą bus vykdomas priėmimas į Genetikos bakalauro studijų programą. Anksčiau norintys tapti genetikais turėjo ieškoti aplinkinių kelių – baigti molekulinės biologijos arba biochemijos bakalauro studijas ir tik tada gilintis į genetikos subtilybes magistrinių studijų Vilniaus universitete metu.
Dabar tą galima daryti tiesiogiai – pakanka savo studijoms pasirinkti Vilniaus universiteto Genetikos bakalauro studijų programą. Nepraleiskite progos tapti pirmaisiais genetikos bakalaurais Lietuvoje!
Apie genus ir genetiką
Genai yra DNR darbinės dalys, turinčios visą informaciją, reikalingą gyvybei susiformuoti ir funkcionuoti. Tiek žmonės, tiek mikroskopinės kirmėlės turi apie 19 tūkst. genų. 98 proc. mūsų genų sutampa su beždžionių genais, 80 proc. – su pelių genais, 20 proc. – su mažyčių kirmėlių genais.
Kaip genai veikia? Kaip klaidos genuose sukelia ligas? Kaip genetinė informacija yra perduodama iš kartos į kartą? Kaip galima pakeisti genus? Kaip genus galima perkelti į augalus ar gyvūnus? Ką veikia kiekvienas genas žmogaus organizme? Į šiuos ir kitus ne mažiau įdomius klausimus atsakymų ieško genetikai. Taigi genetika yra mokslas apie genus ir jų „namus“ – chromosomas.
Genetika turi ir platų praktinį taikymą. Ligų diagnostika ir jų gydymas, naujų vaistų ir gydymo technologijų kūrimas, naujų veislių išvedimas, teismo ekspertizės, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsauga – visa tai yra genetikos kasdienio taikymo sritys. Per pastaruosius dešimt metų už mokslinius tyrimus genetikos mokslo srityje buvo paskirtos šešios Nobelio premijos.
Ką veikia genetikai?
Genetikai gali dirbti įvairius darbus. Žemės ūkio srityje naujas perspektyvas genetikams atveria genų inžinerija ir įvairių žemės ūkio augalų ir gyvulių genomų iššifravimas. Dabar tampa įmanoma genetiniais metodais padidinti produktyvumą, sukurti naujas atsparias kenkėjams ir nepalankioms aplinkoms sąlygoms veisles.
Gerų genetikos žinių reikalauja ir palyginti nauja mokslo sritis – bioinformatika. Šis mokslas naudoja kompiuterinius metodus genomų analizei. Biomedicinoje genetikos panaudojimas ypač išaugo iššifravus žmogaus genomą. Tai atvėrė naujas galimybes, nustatant ligas sukeliančius genus, konsultuojant ligonius, kuriant naujus vaistus ir gydymo metodus. Su biomedicina labai susijęs ir biotechnologijų verslas, kuriame genetikai yra vieni iš pagrindinių naujų produktų ir technologijų kūrėjai.
Genetiniai metodai gali būti naudojami laukinių rūšių nustatymui ir jų apsaugos strategijų kūrimui. Taip pat galima kurti ir naujus mikroorganizmus, kurie galėtų skaidyti įvairias aplinką teršiančias medžiagas. Taigi, ir aplinkosaugoje genetika turi platų pritaikymą. Genetikos žinios ir genetiniai metodai labai svarbūs teismo medicinoje ir teismo ekspertizėje – pagal nusikaltimo vietoje paliktus mikroskopinius DNR pėdsakus galima nustatyti nusikaltėlio asmenybę.
Panašūs DNR analizės metodai gali būti taikomi ir istorijos bei archeologijos tyrimuose. DNR galima išskirti net iš tūkstantmečius žemėje išgulėjusių kaulų liekanų ir taip rekonstruoti senovę. Genetiniais metodais taip pat galima tyrinėti senųjų žmogaus populiacijų migraciją, vykusią prieš tūkstančius metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...