Amerikiečiai antradienį mini 150-ąsias JAV Pilietinio karo metines, o istorikai sako, kad šis kruvinas konfliktas iki šiol smarkiai veikia Jungtines Valstijas.

"Pilietinis karas yra vienas iš svarbiausių įvykių Amerikos istorijoje pagal jo reikšmę amerikiečių tautos apibrėžimui", - sako Floridos universiteto istorikas Williamas Linkas.

Per šį konfliktą, kuris buvo kruviniausias JAV istorijoje, daugiau nei 500 tūkst. žmonių žuvo, Šiaurei ir Pietums kaunantis dėl valstijų teisių ir skirtingo požiūrio į vergiją. Mūšiai prasidėjo 1861 metų balandžio 12 dieną nuo Samterio forto apšaudymo Pietų Karolinoje.

Nuo tų laikų šalis padarė didelę pažangą, o 2008 išsirinko pirmąjį juodaodį prezidentą, tačiau istorikai ir politologai sako, jog rasinės ir valstijų teisių problemos tebėra aktualios.

"Nebeturime vergijos, tačiau manau, kad šioje šalyje žmonės, galvodami apie rasę, galvoja apie baltuosius ir nebaltuosius; taigi yra tam tikros dvi grupės", - pabrėžė W.Linkas.

Pietinės valstijos, įkūrusios Konfederaciją, siekė nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų (Sąjungos), argumentuodamos, kad federalinės vyriausybės įvesti muitai kenkia Pietų ekonomikai. Padidėjus įtampai, pietiečiai atakavo Samterio fortą.

Tuo metu pietinėse valstijose vergija tebebuvo teisėta, o kai kurie istorikai sako, jog požiūris į ją buvo pagrindinė susipriešinimo priežastis.

"Konfederacijos pagrindinis tikslas buvo išlaikyti vergiją", - mano Floridoje veikiančio Naujojo Pietryčių universiteto istorikas Davidas Kilroy.

JAV prezidento Abrahamo Lincolno 1863 metų sausį paskelbtas Emancipacijos aktas suteikė laisvę visiems vergams Konfederacijoje ir sukėlė pokyčių bangą, kuri galutinai sunaikino vergiją ir užtikrino afroamerikiečių pilietinę ir politinę lygybę su kitais šalies piliečiais, pridūrė D.Kilroy.

Nors Sąjunga iškovojo pergalę 1865 metais, pietinės valstijos vėliau taikydavo juodaodžius diskriminuojančius įstatymus, tokius kaip balsavimo mokesčio įvedimas.

Tik 1964 metais priimtas Pilietinių teisių aktas uždraudė bet kokią diskriminaciją, o jo įgyvendinimą užtikrino federalinės vyriausybės įsikišimo grėsmė.

Pirmojo juodaodžio JAV prezidento "Baracko Obamos išrinkimas tapo takoskyra Jungtinių Valstijų - daugiarasės demokratinės valstybės - raidoje, o šio proceso šaknys siekia Pilietinį karą ir pokario rekonstrukciją", mano D.Kilroy.

Tačiau ankstesnio susipriešinimo, ypač dėl valstijų teisių, atgarsiai juntami iki pat mūsų dienų.

Praėjus dvejiems metams po B.Obamos išrinkimo piliečiai išreiškė nusivylimą šiuo prezidentu ir jo vadovaujamais demokratais, užtikrindami respublikonams daugumą Atstovų Rūmuose. Didžiausią piliečių nusivylimą sukėlė federalinės vyriausybės veiksmai, tokie kaip didelio masto sveikatos apsaugos sistemos reforma.

"Mūsų dienomis politinėje retorikoje dažniausiai vartojami absoliutūs terminai, beveik nepaliekant vietos kompromisui ir nuosaikumui, - pabrėžė D.Kilroy. - Ypač Arbatėlės judėjimas priešingas (nei jo) pažiūras linkęs vaizduoti priešingybe Amerikos respublikos kertiniams principams; tai buvo būdinga ir per Pilietinį karą."

Eiliniai amerikiečiai skirtingai suvokia, kas buvo pagrindinė Pilietinio karo priežastis.

Viešosios nuomonės tyrimo instituto "Pew Research Center" atlikta apklausa rodo, jog 48 proc. respondentų pagrindine šio konflikto priežastimi laiko nesutarimus dėl valstijų teisių, o 38 proc. - vergijos problemą.