Ar galėtum slėptis miške 50 metų? Gyvenimas be dokumentų, elektros ir kitų XX a. buities patogumų, kai vieninteliais laidininkais su pasauliu tampa sesuo ir senutėlis radijo aparatas „Spidola“...
Spektaklį „Miškinis" įkvėpė tikra latvio Janio Pynupso (1925-2007) gyvenimo istorija. Šis žmogus tapo tikra Latvijos sensacija 1995-aisiais, kai po penkiasdešimties metų slapstymosi miškuose nuo sovietų nusprendė sugrįžti į visuomenę.
Režisierius Valters Sylis sako: „Norėčiau, kad publika po spektaklio užduotų sau klausimą: kas geriau: kovoti ar pasitraukti?“
Režisieriaus kūryboje esminis akcentas – surasti svarbų istorinį faktą, kuris teatro erdvėje virstų menine fikcija. Dramaturgo sukurtoje naujoje dramoje susijungia Latvijos ir Lietuvos pokario patirtys, o J. Pynupso istorija praturtinama kūrybine fantazija.
Tai nėra dokumentinis spektaklis ir jame nėra sentimentalumo – humoro ir tragedijos sintezė vaizduojant skaudžiausius istorinius momentus neišvengiama. Dramaturgas klausia: „Ar buvimas miškiniu reiškia išsilaisvinimą iš sistemos gniaužtų, ar ilgiausiai trukusį atsakomybės vengimą žmonijos istorijoje?“
Jau šią savaitę Nacionalinis Kauno dramos teatras Didžiojoje scenoje pristatys pirmąją sezono premjerą – Janio Baluodžio „Miškinį". Greta latvių kūrėjų dirba ir lietuviai – skirtingų kartų teatro aktoriai: Vainius Sodeika, Saulius Čiučelis, Liubomiras Laucevičius, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka, Edgaras Žemaitis.
Naujausi komentarai