Aštuoni bandymai atrasti harmoniją

Tik įėjus į galeriją pasitinka Rusnės Kuliešiūtės kūrinys „Faux Flora“ („Dirbtinė augalija“). Šiame kontrastingame kūrinyje skaitmeniniu būdu sujungti du fotografijos objektai – augalas ir plastikinis pakelis. Autorė sako šiuo kūriniu siekianti išryškinti plastiko taršos problemą, tyrinėti jos sukeltą destrukciją. Kontrastuoja ne tik objektai, bet ir spalvos. Augalas ryškiai žalias, augantis iš kruvinai raudono plastiko. Tai – vieninteliai simboliai juodame, nebyliame fone.

Akvilė Mackevičiūtė ekrane demonstruoja fotografijų ciklą „Time in Pieces“ („Laikas dalimis“). Mokslinę ir filosofinę laiko reikšmę analizuojantys kūriniai vaizduoja rankinius ir sieninius laikrodžius, su kuriais kontrastuoja krumpliaračiai ir kiti mechanizmai. Nespalvoti kūriniai blyksi ekrane lyg tiksinčios sekundės.

Rusnės Kuliešiūtės „Faux Flora“ („Dirbtinė augalija“). / Organizatorių nuotr. 

Robertos Kirsnickaitės fotografijų serija „Vilties sparnai“ – tai penki lakštai, sukurti iš skaitmeniniu būdu sutapdintų kelių fotografijų. Išblukusi, pilkšva violetinė spalva suteikia atspalvį bespalvėms fotografijoms, atspindinčioms tremties istorijas. Kiekvieną kūrinį autorė palydėjusi istorija. Projektas sugretina gamtą ir žmogaus istorijas, jame pinasi skirtingų kartų skausmas.

Gintarės Lukošiūtės kūrinys „A Dog’s Guide to the City“ („Šuns miesto orientyras“) – tai maži lankstinukai, ant kurių atspausdintos miesto šunų gyvenimą vaizduojančios nuotraukos. Projektas analizuoja šeimininkų ir jų keturkojų draugų ryšį iš šuns perspektyvos – visos nuotraukos darytos iš šuns aukščio perspektyvos, jo lygio. Vienintelės spalvos kūriniuose – mėlyna ir geltona, vienintelės šuns matomos spalvos.

Šunų temą plėtoja ir Evelina Galinkevičė savo fotografijų serijoje „Unseen“ („Nematytas“). Tačiau vietoj kasdienio miesto šunų gyvenimo ji vaizduoja globos namuose esančių gyvūnų, anot autorės, negęstančią viltį. Nuotraukos objektas – šuo, kurio akyse švyti viltis, noras būti mylimam ir mylėti žmones.

Su E. Galinkevičės kūriniais kontrastuoja Pauliaus Andrulionio „Inovatyvus regresas.“ Penkiuose fotolakštuose nėra vilties. Jų tema – žmonijos klaidų įtaka žemei ir jos gamtai. Blankios, bespalvės nuotraukos rodo niūrią šių kūrinių temą: karo, taršos, žmogiškųjų ydų padariniai visuomenei, žmonijai ir planetai. Kūrybingai montuojant vaizdus kiekviename kūrinyje pateikiama ir priežastis, ir pasekmė.

Paulius Andrulionis. Inovatyvus regresas. / Organizatorių nuotr. 

Valterio Budahso fotografijų serija „Nuogas nervas“ skleidžia visai kitokią nuotaiką. Keturios fotografijos vaizduoja adrenalino paieškas kelyje – motociklus, automobilius, greitį. Daugiausia naudojamos tradicinės fotografijos technikos, tačiau pasitelkus skaitmeninį retušavimą pagilinamos nuotraukų perspektyvos, o autorius ant vienos iš nuotraukų brūkšteli žinią: THE WORLD IS YOURS („Pasaulis yra tavo“).

Parodą baigia Gailės Gendvilaitės kūrinys „Ten, kažkur“. Šios fotomontažų serijos tikslas – išnagrinėti ryšį tarp žmogiškojo ir dvasinio pasaulių. Kiekvienas iš keturių vaizdų pina žmogiškas emocijas su dvasiniais reiškiniais. Kūrinių nuotaika tamsi, niūri – tarsi autorė stengtųsi perteikti ir žmonių susidomėjimą tamsa, šiurpiais reiškiniais, ir kraupų dvasinį pasaulį, tykojantį šalia apie jį nieko nenutuokiančių.

Tad galerijos lankytojai gali patirti bent aštuonias skirtingas emocijas: nuo vilties, džiaugsmo ir adrenalino troškimo iki baimės, prarajos ir nebūties, – mažytėje VDU galerijoje viskas yra čia pat.