Atmosferiškame ir ritualų prisodrintame šokio spektaklyje atsispindi Baltijos folkloro ir audimo motyvai. Nuo minimalių garsų, šešėliuose ritmiškai judančių siluetų ir lietuvių liaudies raštus atkartojančių vaizdo projekcijų iki trankios, gyvai kompozitoriaus Antano Jasenkos scenoje atliekamos elektroninės muzikos.
Spektakliu žavėjosi Europos, Meksikos, Honkongo, JAV ir kitų šalių publika ir vadino jį kvapą gniaužiančiu reginiu. Gegužės 21 d. „Godos“ pristatomos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, o gegužės 27 d. paskutinį kartą sezone spektaklį bus galima pamatyti Kauno „Romuvos“ kino teatre.
„Godų“ kūrėja choreografė Birutė Letukaitė įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių mitologijos, ypač iš pasakojimų apie raganas, simbolizuojančias moters jėgą ir paslaptingumą. Spektaklyje tai užkoduota ryškiuose ir užtikrintuose profesionalių šokėjų judesiuose.
Pasak B. Letukaitės, sakmės byloja, kad laumės mergelės nusiviliodavo vaikiną, dūkdavo su juo iki ryto ir galėdavo jį paversti vilkolakiu ar velniu.
Pirmoje spektaklio dalyje penkios šokėjos įkūnija šias stiprias mistines personas, išbalusiais veidais, kūno spalvos kostiumais, siaučiančias apie joms nepaprastai įdomų tyrimų objektą – jauną pusnuogį vyrą – šokėjas Pepe’ė Jaimesas iš Meksikos, demonstruojantis įspūdingus akrobatinius sugebėjimus.
Jie – tarsi susvetimėję ateities žmonės, kurie gyvena šaltuose Mėnulio krateriuose, tačiau vis dar trokšta kontakto, šilumos, dėmesio.
Choreografė sako, kad mąstant apie pastarųjų metų įvykius pasaulyje, stiprėjant nerimui ir karo grėsmei, jai kilo mintis apversti siužetą ir scenoje parodyti penkis vaikinus ir vieną merginą. Taip pernai gimė naujas „Godų“ puslapis.
Naujoje spektaklio dalyje visų šokėjų veidai uždengti, jie vilki kostiumus, neleidžiančius atskirti, kur vyras, o kur – moteris. Jie – tarsi susvetimėję ateities žmonės, kurie gyvena šaltuose Mėnulio krateriuose, tačiau vis dar trokšta kontakto, šilumos, dėmesio. Veiksmo epicentre – „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota albanė Ester Bega.
Pasak B. Letukaitės, spektaklis kalba apie žmonijos skausmą, tapatybės paieškas, ateities nežinomybę, nykstantį intymumą ir vienatvę. Nerimas slenka kaip juoda neganda. Laumė scenoje – kaip kovojančios tautos simbolis ir priminimas, kad visas ateities vizijas keis kitos, o jas lydės pokyčių baimės ir vertybių kaita.
Kas? spektaklis „Godos“.
Kur? „Romuvos“ kino teatre.
Kada? gegužės 27 d. 19 val.
Naujausi komentarai