Savas abiem šalims
Paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“, anot Kauno rajono muziejaus direktoriaus Zigmo Kalesinsko, – ypatinga galimybė atskleisti Lietuvos fotografijos paveldą prancūzų visuomenei.
Šalono prie Sonos muziejaus direktorė Brigitte Maurice-Chabard parodos atidarymo iškilmėse pabrėžė Tiškevičių giminės atstovų Eustachijaus (1814–1873) ir Mykolo (1828–1897) nuopelnus mokslui, jų indėlį praturtinant Luvro kolekcijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, kokią svarbią vietą Prancūzijos fotografijos mene užima Raudondvario grafo B. H. Tiškevičiaus (1852–1935) darbai.
Daug laiko gyvenęs Prancūzijoje, grafas pelnė tarptautinės fotografų meno bendruomenės pripažinimą, priklausė prestižiniam Paryžiaus fotoklubui, o jo nuotraukos publikuotos leidiniuose greta garsių to meto Prancūzijos fotografų Constant’o Puyo ir Robert’o Demachy.
Nors prancūzai B. H. Tiškevičių laikė savo šalies fotomenininku, grafas nenutraukė ryšių su gimtąja Lietuva: nuolatos sugrįždavo į tėvynę, kur taip pat daug fotografuodavo, o Raudondvario dvarą turtino iš užsienio parvežtais meno kūriniais.
Pradėjus rengti Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. programą, du Lietuvos muziejai, turintys B. H. Tiškevičiaus nuotraukų – Kauno rajono muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, – pasiūlė jas pristatyti Prancūzijos publikai. Raudondvario dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus iš karto užmezgė ryšius su Nicéphore’o Niépce’o muziejumi.
Originalu: šiandien jau įprasta įsiamžinti vengiant statiškumo – B. H. Tiškevičiaus laikais tai buvo novatoriška. 1897 m. grafo darytoje nuotraukoje – jo sūnus Bolo. / Saugoma Kauno rajono muziejuje / KRM F 1058/2
Fotografijos lopšys
Vieta šiai parodai pasirinkta neatsitiktinai. Netoli Burgundijoje esančio Šalono prie Sonos gyveno išradėjas N. Niépce'as, apie 1826–1827 m. savo sukurtu heliografijos metodu padaręs pirmąjį fotografinį atvaizdą, išlikusį iki mūsų dienų. Nuo 1972 m. Šalone prie Sonos veikia jo vardu pavadintas fotografijos muziejus, kuriame eksponuojami įvairūs N. Niépce'o laboratorijos daiktai, reguliariai rengiamos fotografijos parodos.
N. Niépce'o muziejaus kolekcijoje yra svarbių Lietuvos fotografų nuotraukų. Dar 1986 ir 1988 m. muziejus surengė Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko dovanotų nuotraukų parodas. 1993 m. parodoje „Lietuva amžių sandūroje“ buvo eksponuojamos Juozapo Čechavičiaus ir Jano Bulhako nuotraukos. Muziejaus kolekcija pasipildė Lietuvai svarbiomis nuotraukomis 1993 m., kai į ją pateko 86 Raudondvario grafo B. H. Tiškevičiaus nuotraukos. Šių nuotraukų pasirodymas sukėlė pirmą susidomėjimo Raudondvario grafo kūryba bangą.
1994 m. muziejuje buvo surengta pirmoji B. H. Tiškevičiaus nuotraukų paroda iš muziejaus fondų, išleistas parodos katalogas. Tuo metu muziejus užmezgė ryšius su Lietuvos muziejais ir fotografijos istorikais ir po penkerių metų nuotraukų reprodukcijos, atspausdintos ant senovinio albuminio popieriaus, eksponuoti Vilniuje ir Kaune. 2003 m. leidykla „Baltos lankos“ šias nuotraukas publikavo albume „Tyszkiewicz“. Per tris dešimtmečius buvo atrasta dar daugiau anksčiau dingusiomis laikytų B. H. Tiškevičiaus nuotraukų, kurios papildė privačių Lietuvos kolekcininkų ir muziejų rinkinius.
Tiek Lietuvoje ir Prancūzijoje, tiek ir savo kelionių po pasaulį metu B. H. Tiškevičius fiksuodavo paprastų žmonių gyvenimą. Anuomet tai buvo labai retas atvejis.
Jungtinis projektas
Lietuvos sezono Prancūzijoje programą praturtinti pažintimi su istorine fotografija ir skolinti nuotraukas šiai parodai sutiko ne tik trys pagrindiniai partneriai – N. Niépce’o, Kauno rajono, Šiaulių „Aušros“ muziejai, bet ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, privatūs kolekcininkai, kurių rankose šiuo metu ir yra didžioji dalis atrastų B. H. Tiškevičiaus nuotraukų. Parodoje iš viso rodomos 333 nuotraukos.
Didelę parodoje eksponuojamų darbų dalį sudaro Petraičių šeimos kolekcijos dalis, kurią dar 2019 m. antikvaras ir meno kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) įsigijo ir sugrąžino į Lietuvą. Dalis G. Petraičio į Lietuvą atvežtų nuotraukų papildė ir kai kurių Lietuvos muziejų rinkinius, bet didžioji dalis liko šeimos nuosavybė. Šiais metais G. Petraičio svajonė surengti B. H. Tiškevičiaus nuotraukų parodą Prancūzijoje išsipildė. Ir nors kolekcininkas nesulaukė šios dienos, jo sūnus Algirdas ir žmona Gražina, tęsiantys G. Petraičio darbus, sutikę paskolinti grafo nuotraukas, stipriai prisidėjo prie šios parodos turinio.
Atkreiptinas dėmesys į be galo gražius, dar niekur iki šiol jokiose parodose nerodytus B. H. Tiškevičiaus nuotraukų albumus. 2024-ųjų pavasarį „Ader“ aukcione Paryžiuje pasirodė net devyni nuotraukų albumai, atskleidžiantys B. H. Tiškevičiaus kaip fotografo temų įvairovę, platumą ir meistrystę. Šiuos albumus nupirko ir į Lietuvą parvežė kolekcininkai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė. Taigi Lietuvoje saugomų B. H. Tiškevičiaus nuotraukų rinkinys ne tik reikšmingai pasipildė, bet prasiplėtė ir jau sukomplektuotos parodos turinys, mat jauni kolekcininkai su malonumu sutiko paskolinti du albumus parodai Prancūzijoje.
Pagal iš Lietuvos laikinai išvežtų kultūros vertybių vertę paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“ yra vienas iš brangiausių Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. projektų.
Pažintis: parodos N. Niépce’o fotografijos muziejuje fragmentas. / E. Tamošiūno nuotr.
Išsiskyrė novatoriškumu
Pasak B. Maurice-Chabard, 1890–1914 m. piktorializmas atliko esminį vaidmenį fotografijos istorijoje: apie 1880 m. sukūrus naujus, patogius naudoti mažo formato momentinius fotoaparatus, fotografija tapo prieinama plačiajai auditorijai.
„Kovodami su vaizdų standartizavimu, kurį lėmė ši techninė revoliucija, buržuazijos ir aristokratijos „mėgėjai“, suvokiant pirmine šio žodžio prasme, t. y. tie, kurie puoselėjo meną ar mokslą savo malonumui, stengėsi sukurti savo fotografijos estetiką ir meninį veiksmą paversti fotografijos praktikos pagrindu. Didžiuodamasis menininko-fotografo jautrumu, jis siekė pasiūlyti kitokį požiūrį į tikrovę: lyginant su tradiciniu vaizduojamuoju menu, temos yra labai sudėtingos, parodos atspaudai – riboti ir sudėtingi, pagaminti ant prabangaus popieriaus, imituojant medžio raižinius", – pabrėžė muziejaus direktorė.
Anksti fotografuoti pradėjęs B. H. Tiškevičius tapo vienu pirmųjų Lietuvos, Prancūzijos ir viso pasaulio piktorializmo pradininkų.
Lankydamasi Lietuvoje kuratorė E. Vieillard „Kauno dienai“ akcentavo B. H. Tiškevičiaus darbų unikalumą. „Labai mažai to meto fotografų įamžindavo eilinių žmonių gyvenimą ir paprastas kasdienybės akimirkas. Dažniausiai to laikotarpio fotografijose matome statiškus portretus, aukštuomenę, šiek tiek gamtos vaizdų, tuo tarpu grafo fotografijos išsiskiria savo humaniškumu. Tiek Lietuvoje ir Prancūzijoje, tiek ir savo kelionių po pasaulį metu B. H. Tiškevičius fiksuodavo paprastų žmonių gyvenimą. Anuomet tai buvo labai retas atvejis“, – pabrėžė ji.
Kai kurie B. H. Tiškevičiaus vaizdai sukuria intymumo įspūdį, kuris atskleidžiamas subtiliai, o kiti – atskleidžia fotografą, kuris žaidžia su tradicine inscenizacija, apeidamas ją ir leisdamas atsiskleisti savo originaliai ir gundančiai asmenybei.
Kaip pabrėžė vienas parodos kuratorių Dainius Junevičius, N. Niépce’o muziejuje pristatyta paroda – svarbus įvykis Prancūzijos fotografijos istorijoje, nes iš muziejų ir privačių kolekcionierių surinktų eksponatų paroda leido pristatyti bene didžiausią išlikusią fotografo piktorialisto darbų kolekciją.
Naujausi komentarai