Balti kaip pienas kūriniai

Moterys ir raketos

Parodoje eksponuojami ne tik lietuvių, bet ir užsienio menininkų kūriniai, todėl tai puiki proga pamatyti, kaip skirtingų šalių keramikai naudodami tą pačią medžiagą perteikia ne tik visiškai skirtingas emocijas, bet ir kaip dirba su pačia medžiaga.

Menininkas iš Latvijos Rūdis Petersonas parodai pateikė kūrinį, pavadintą „Beviltiškos moterys kosmose“. Šis autoriaus darbas susilaukė itin gausaus žiūrovų būrio. Trys nedidelio aukščio skulptūros, kiekviena su šešiomis krūtimis, savotiškai įkalintos postamentuose. Šios trys keistos moterų figūros, pabrėžtina, visos be galvų, be kojų ir be rankų, yra skirtingai dekoruotos, todėl nors jų visų formos vienodos, skirtingas skulptūrų paviršiaus apdirbimas joms suteikia individualumo.

Beviltiškumas šiame R.Petersono darbe atsiskleidžia per moterų figūrų įkalinimą ne tik medžiagoje – tai rodo ir pati kūrinio idėja. Visos moterys yra sukurtos tokios, kokių norėjo autorius, todėl ir neturi savasties. Kosmoso tema menininko darbuose dar akivaizdesnė – moterų figūros turi daug sąsajų su raketomis – štai kodėl iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tokios keistos.

Nuo baimės iki kosmoso

Agnesos Sunepos iš Latvijos kūrinį veikiausiai inspiravo matytas fantastinis filmas. Kūrinyje „Žvaigždžių dulkės“ menininkė sukūrė mažytę gyventojų koloniją, kurią sudaro surauktais veidais ir keistais kūnais padarėliai. Šiose A.Sunepos mažytėse porcelianinėse skulptūrose svarbiausias dalykas – perteikti herojų charakterius.

Nors porcelianiniai puodeliai gali pasirodyti tradiciniai ir neoriginalūs, tačiau menininkė Jana Zgun iš Estijos sugebėjo šiam gerai žinomam kasdieniam indui suteikti ir gilesnę prasmę. Ant baltų puodukų sienelių menininkė nutapė įvairių vabzdžių ir kitokių gyvių, kurie jai kelią baimę. Taip simboliškai įkalinusi savo baimes kasdien naudojamuose induose, menininkė nuolat su tomis baimėmis susiduria iš naujo ir taip – galų gale – nuo jų išsilaisvina.

Raimondos Štelmokienės kūrinys „Įtaka/Nuoteka“ pakeri savo formų variacijomis – nuo veidų su kiškio ausytėmis, iki šviečiančių geometrinių formų. Šie balti kaulinio porceliano kūriniai, sustatyti ant mažyčių juodų postamentų, įgauna nemenką spalvų konfrontaciją, kuri tik dar labiau išryškina šio kaulinio porceliano grakštumą ir baltumą.

Kitokia istorija

Vienas mąsliausių, o gal labiausiai lavinančių protą kūrinių šioje parodoje – tai Vytauto Steponavičiaus „Moliūgėlis čempionas“. Čia – du maži kūdikėliai pūstais žandukais, kurie tuoj pat sukelia ir asociacijų su sumo imtynininkais, susikaupę žaidžia šachmatais. Tačiau ir šie šachmatai kiek pakitę – tiek pati žaidimo lenta, tiek ir figūrėlės, judančios nelogiškomis kryptimis.

Vis dėlto svarbiausia dėmesį atkreipti ne į žaidimą, o į žaidėjus. Vienas šachamatininkas, rankose laikantis figūrėlę, susikaupęs ir pasipiktinęs kažką komentuoja kitam žaidėjui, o ir pati šio komentuojančio žaidėjo figūra padalyta tarsi į dvi dalis. Viena jų – juoda, kita – balta. Autorius išryškina kaulinio porceliano, kuris yra puiki medžiaga įvairioms formoms suteikti, galimybes. Maža to, puikiai parodo, kaip iš šios medžiagos galima sukurti įdomų pasakojimą. Žaidimas čia tampa ne tik loginį mąstymą lavinančiu užsiėmimu, bet ir kompromiso atradimo terpe.