Pastebėti nematomą

Ne vienus metus dailininkas stebi ir tiria miestą, mąsto apie jį, tad visi parodoje eksponuojami kūriniai yra vienaip ar kitaip susiję su Kaunu. Pasak P.Griušio, parodos pavadinimą ir idėją įkvėpė Immanuelio Kanto terminas "daiktas savyje". "Kūriniai atskleidžia įvairias miesto būsenas, pasakoja apie tai, koks jis yra. Tačiau šiuo atveju remiamasi išskirtinai Kaunu", – atskleidė kūrėjas. Jam esančios artimos ir kito filosofo – Arthuro Schopenhauerio mintys. "Jo teigimu, Didysis kūrėjas su mumis kalba idėjų pagalba. Vieni pastebi jų fragmentus, o kiti – ne. Tačiau tik per šias idėjas žmogus gali priartėti prie didžiosios tiesos. Tad mano tikslas nebuvo nupiešti konkretų peizažą ar pavaizduoti tam tikrus objektus. Bandžiau pastebėti tas reikšmingas akimirkas, esančias mieste", – apie įkvėpimą pasakojo dailininkas.

Būna žinutės butelyje, o čia – į butelį sutalpintas Kaunas.

Kai kuriuose parodos darbuose P.Griušys lieka ištikimas fotorealistinei krypčiai, tačiau galima išvysti įvairios stilistikos kūrinių. Pats dailininkas pripažįsta nemėgstantis laikytis vieno stiliaus. "Pasaulis per daug įdomus, kad tiesiog sėdėtum ir eksploatuotum vienodus kūrinius. Todėl vieni parodos darbai yra visiškai realistiški, o kiti labiau abstraktūs. Tapybinę realistinę kalbą aš naudoju kaip meninę priemonę, o ne tikslą",– pastebėjo jis.

Parodoje žvilgsnis pirmiausia krypsta į didelio formato fotorealistinį dailininko darbą "WWWolto Pietūs" (2019). Kūrinyje vaizduojama Žalgirio arenoje greituosius pietus valganti mergina. Vaizdas atrodo iki kaulų smegenų pažįstamas kiekvienam kauniečiui. Pats kūrinys pasakoja apie jauną žmogų, gyvenantį greičio ir skubėjimo pasaulyje. Netoliese – "Karaliaus Mindaugo žvėrynas" (2018) jau visai kitoks – žavintis spalvingomis abstrakcijomis.

"Važiuojant link Šančių, Karaliaus Mindaugo prospekte, stovi apleistas gamyklos pastatas. Tačiau kartais įvyksta stebuklas ir jo langai nušvinta nuostabiausiomis spalvomis, – pasakojo P.Griušys. – Pačiam vieną kartą teko laimė stebėti šį magišką vyksmą. Buvo birželio mėnuo, devinta valanda vakaro, po lietaus. Staiga nušvito saulė ir languose išvydau įvairiausias figūras. Todėl darbo pavadinime ir yra žodis ,,žvėrynas" – atspindžiuose galima įžvelgti paukščius, žvėriukus ir peteliškes. Jaučiausi tikru laimės kūdikiu, nuvykau į studiją ir ėmiau tapyti. Tad šis vaizdelis – šimtu procentu kaunietiškas."

Kauno vaizdai meistriškai paslėpti ir darbe "Angliška prezidento Vladimiro Putino dovana prezidentui Emmanueliui Macronui" (2019). Gerai įsižiūrėjus, trijuose didžiuliuose buteliuose galima pamatyti Kauno "Akropolio" vaizdus. P.Griušys pasakojo, kad parduotuvėje visai netikėtai jo dėmesį atkreipė Didžiojoje Britanijoje, Liverpulyje gaminto, Raudonosios aikštės garbei pavadinto stipriojo gėrimo buteliai. Lentynoje jie atsitiktinai buvo sudėlioti Prancūzijos vėliavos spalvomis. Taip ir gimė nuotaikingas, paslapčių kupinas darbas.

"Būna žinutės butelyje, o čia – į butelį sutalpintas Kaunas. Man pačiam vaizdas kiek primena amerikiečių rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto aprašytą Antarktidos žemyno gelmėse ateivių įkurtą miestą. Įdomu tai, kad asociacijų pagalba mūsų miesto vaizdinys išsiplečia, atsiduria įvairiose situacijose ir būsenose", – mintimis dalijosi pašnekovas.

Miesto karūna

Daug šypsenų parodos lankytojams kelia ir darbai "Tėvynės sąjungos sambūris" bei "Karo veteranų sambūris" (2018). Pirmajame vaizduojama krūva "Kregždutės", o antrajame – "Aguonos" saldainių.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Šie kūriniai turbūt mažiausiai tiesiogiai susiję su Kaunu. Vis dėlto, saldainius aptikau vienoje miesto parduotuvių, ir buvau nustebintas staiga šovusių sąsajų su reikšmingais simboliais sugretinimo. Ne visi žino, kad aguonos yra Pirmojo pasaulinio karo veteranų simbolis", – pasakojo menininkas.

O štai darbu "Senatvė. Sumo imtynininkas" (2018) P.Griušys pagerbė senąjį Laisvės alėjos katiną, gyvenusį prie centrinio fontano, ir dabar jau išmontuotus pagrindinės miesto gatvės suoliukus. "Miestas kečiasi – medinių suoliukų nebėra, juos pakeitė kiti. Įžūlusis katinas taip pat nebepasirodo. Jis pasižymėdavo ypač kovingu charakteriu – užpuldavo šunis, gąsdindavo netgi mane, važiuojantį dviračiu", – juokėsi dailininkas.

Savo darbais P.Griušys taip pat atidavė duoklę Žalgirio arenai, Prisikėlimo ir Karmelitų bažnyčioms, "Kauno grūdų" kombinatui. Pastarąjį pastatą menininkas prisipažino be galo mėgstantis. "Manau, kad po Prisikėlimo bažnyčios tai yra antras dėmesio vertas Kauno architektūrinis objektas. – sakė dailininkas – Nors ir industrinės architektūros, jis man kartais primena Paryžiaus Bastiliją ar paslaptingą pilį. Prie jo neabejotinai skirčiau merginai pasimatymą – esant tam tikram vakaro apšvietimui pastatas atrodo ypač romantiškai", – juokėsi menininkas.

Parodoje dėmesį patraukia ir darbas "Kamufliažas" (2019) – ne visi pastebi tarp tinklo kampe įkomponuotą Prisikėlimo bažnyčios bokštą. P.Griušys atskleidė šio darbo istoriją. "Vasarą prie Žalgirio arenos buvo suvažiavę kariai. Jie demonstravo ginkluotę, tankus, maloniai bendravo su kauniečiais kamufliažinėje tinklinėje palapinėje. Ten buvau užsukęs ir aš – žiūriu, kamufliažiniame tinkle, lyg pagauta žuvelė, matyti Prisikėlimo bažnyčia. Tarpukario vokiečių architektūros teoretikas Bruno Tautas sakė, kad kiekvienas miestas yra vertas vadintis tokiu, jei turi savo karūną. Kaunas karūną tikrai turi – tai Prisikėlimo bažnyčia. Nesvarbu, kad paveiksle matosi tik maža jos dalis, ji vis tiek yra", – šypsojosi dailininkas.

Jokių pramanų – tik sąsajos

Parodoje eksponuojami ir žymių kauniečių portretai. Pašnekovas atskleidė, kad atlikėjo Lino Adomaičio portretą "Kuo blogiau, tuo geriau" (2018) įkvėpė nuvarvėjęs koncertą anonsuojantis plakatas. O štai skulptorius Vytautas Umbrasas P.Griušio darbe tapo skrybėlių pardavėju. "Tai – vaizdelis iš mugės, vykstančios Laisvės alėjoje. Kadangi geras mano draugas V.Umbrasas man buvo padovanoję norvegišką kepurę, jį ir pavaizdavau kaip pardavėją. Skrybėlės plaukia jam pro galvą, sudarydamos siurrealistinį, mistišką, bet taip pat realistišką vaizdą", – kūrybos kodus aiškino kūrėjas.

Linas Adomaitis. Kuo blogiau, tuo geriau. 2018 m. Vilmanto Raupelio nuotr.

Žvilgsnį prikausto ir violončelininko Sauliaus Bartulio portretas. Jame nematomu instrumentu muzikas groja gaujai vilkų. P.Griušys pripažino, kad čia taip pat slypi įdomi istorija. "Vieną kartą važiuodamas dviračiu pro Laisvės alėją, prie Muzikinio teatro išvydau vilkų pulką. Be galo nustebau, tad privažiavau artyn. Paaiškėjo, kad vilkai dirbtiniai – kartoniniai. Viduryje jų gitara grojęs vaikinas tokiu būdu bandė atkreipti dėmesį į šių gyvūnų naikinimą", – pasakojo dailininkas.

Taip gimė nepaprastai įtaigaus darbo idėja. Tačiau vietoje vaikino su gitara, P.Griušys vilkams grojantį pavaizdavo S.Bartulį. "Tuo metu buvau neseniai lankęsis Kauno styginių kvarteto, kuriam vadovauja šis muzikas, koncerte. Kauno arkikatedroje bazilikoje kvartetas atliko Franzo Josepho Haydno kūrinį "Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus". Muzikos grožis manęs vos nepravirkdė, – prisiminė pašnekovas. – Todėl neliko abejonių, ką pavaizduoti grojantį vilkams. Pagalvojau – jeigu jau S.Bartulis sugebėjo mane sugraudinti, ir vilkai turėtų jo klausyti."

Pasak P.Grušio visi parodos darbai turi savo istorijas, nėra vaizduojamos nė vienos išgalvotos situacijos. Visa tai – savas, žavus ir magiškas Kaunas.

Kas? P. Griušio paroda ,,Miestas savyje".

Kur? A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Kada? Veiks iki lapkričio 30 d.