Archajiška misterija „Dievai ir žmonės“ sugrįžo į sausakimšas sales

  • Teksto dydis:

Sausakimša Nacionalinio Kauno dramos teatro salė ir išparduoti bilietai – taip į sceną ketvirtadienį sugrįžo archajiška misterija „Dievai ir žmonės“.

Nuščiuvusi publika asmeninėmis patirtimis išgyveno gyvybės atsiradimo, jautrias šeimos scenas bei vyriausiojo sūnaus – kario žūtį kovoje, o pagoniškos baltų apeigos atgimė šiuolaikišku ir analogų Lietuvoje neturinčiu pavidalu.

Dar pavasario premjeroje žiūrovus nustebinęs muzikos ir šokio spektaklis subūrė ne tik novatoriškų sprendimų mėgėjus, bet ir susidomėjusius tolima lietuvių praeitimi. Į valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuarą sugrįžusi misterija sukėlė daug įspūdžių kultūros ir meno gerbėjams, ištikimiausiems ansamblio sekėjams ar net pirmą kartą ansamblio renginiuose apsilankiusiems svečiams iš užsienio.

Turėtų pamatyti užsieniečiai

Viena spektaklio žiūrovė prasitarė, kad dar nėra mačiusi tokio šiuolaikiško projekto, kuris atspindėtų senąją lietuvių istoriją. Jai antrino kartu atvykęs britas iš Londono.

„Tai puiki galimybė susipažinti su lietuvių kultūra. Esu sužavėtas techninių detalių, kurios puikiai apgalvotos ir sujungtos į visumą – gavosi netikėtas rezultatas. Dar patiko ekspresyvi muzika, o didžiausią efektą kartu su projekcijomis sukūrė profesionali choreografija. Turiu paminėti gyvybės užsimezgimo akimirkas bei kario sceną, kuomet užaugęs šeimos vaikas stojo į kovą. Dar kartą perskaitysiu spektaklio siužetą“, – pasakojo vyras.

„Vilniuje visi giria Oskaro Koršunovo spektaklius, tačiau pats metas atvažiuoti ir pamatyti ansamblio „Lietuva“ programas. Kolektyvas stipriai reprezentuoja šalį, jų pasirodymus turėtų aplankyti užsieniečiai. Patiko naudojamos technologijos ir trimačio vaizdo projekcijos. Domiuosi, palaikau ir pati nepraleidžiu ansamblio pasirodymų“, – atsiliepimais dalinosi jaunosios kartos atstovė Neringa.

Atvyko ypatingomis progomis

Jauna lietuvių pora pasidalino įspūdžiais, kodėl „Dievai ir žmonės“ tapo artimi jų asmeninei patirčiai.

„Mes tuokėmės pagal pagoniškas apeigas. Kai kurios vizualizacijos itin sustiprino prisiminimus ir įtraukė savo baltiška dvasia. Sugraudino visos sutartinių scenos, ypač skambant unisonui ar persipinant vyriškiems ir moteriškiems balsams. Mes supratome, kad tai – meno interpretacija, pritaikyta šiuolaikiniam žmogui. Spektaklis perteikia ir tas baltų tradicijas, kurias mes įsivaizduojame. Gera mintis senovę perteikti esamuoju laiku, o ne tik tautiniais rūbais“, – teigė sutuoktiniai. 

Viena žiūrovė gimtadienio proga padovanojo bilietą savo draugei ir kartu atvyko į misteriją.  Margaritą ir Dovilę patraukė projekto naujumas, kurio nesitikėjo iš „Lietuva“ kolektyvo. 

„Supratom, kad laukia kitoks renginys, labai patiko pačios inscenizacijos, viskas taip kitaip, šiuolaikiškai. Šokio profesionalumo prasme mes to ir tikėjomės iš ansamblio, bet tikrai ne šio režisūrinio sprendimo. Nuostabi sintezė, tas archajiškas dainavimas ir modernios vizualizacijos scenoje, o kur dar šokėjų plastika. Beje, atpažinome M.K Čiurlionio paveikslus“, – pastebėjo moterys.

Laukia ir kiti miestai

Nespėjusiems Kaune pamatyti misterijos „Dievai ir žmonės“, paskutiniai bilietai išparduodami Šiauliuose bei Alytuje. Spektaklis turą vainikuos gruodžio 6 d. Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Meditatyvūs garsai, ritualai, daugiasluoksnės projekcijos, žiniuoniški garsai ir sunkiai apibūdinami jausmai – tai tik dalis to, ką valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai sukūrė kartu su kviestiniais muzikos, šokio ir teatro atlikėjais.

Programoje dalyvavo tokie svečiai kaip Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Airida Mockutė-Burkauskienė, VU ansamblio „Ratilio“ solistė Milda Pieškutė, šokėjai Dainius Biskis ir Sandra Muningytė-Domingo. Misterijos „Dievai ir žmonės“ režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Muzikos ir šokio spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, gyvenimo ratas ir išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių