Bulgarų kilmės pianistas E.Bozhanovas – tai vienas didžiausių atradimų klasikinės muzikos pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius. 32 metų atlikėjo koncertų grafike šiandien tokios salės kaip Londono "Royal Festival Hall", Berlyno filharmonija, Vienos "Musikverein", Maskvos didžiosios konservatorijos salė, Tokijo "Suntory Hall", Diuseldorfo "Tonhalle".

Didžiausio rezonanso E.Božanovas sulaukė 2010-aisiais F.Chopino pianistų konkurse Varšuvoje, kuriame jis sukėlė tikrą sensaciją. Kai kurie kritikai ir melomanai garsiai skelbė, kad tai vienas originaliausių atlikėjų per daugiau nei aštuonis dešimtmečius trunkančią konkurso istoriją. Nors konservatyvi žiuri neskyrė pianistui pirmosios vietos, klausytojai iš viso pasaulio internete stebėję jo pasirodymus Varšuvoje paskleidė žinią apie neįprastą pianistą, o sensacingos laikraščių antraštės pasiekė plačią auditoriją, ir netrukus E.Bozhanovas tapo vienu geidžiamiausių klasikinės muzikos atlikėjų.

Interviu retai duodantis, sunkiai nuspėjamas pasaulio koncertų salėse laukiamas pianistas E.Bozhanovas su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalijo savo muzikine filosofija ir kūrybos užkulisiais.

– 2015-ųjų žiemą jūsų duetas kaip kometa įsiveržė į Lietuvos klasikinės muzikos padangę, koncertuose sukeldamas tikrą ovacijų audrą. Jūs abu su K.Uinsku esate solistai, ką jums reiškė pasirodymas su kitu pianistu?

– Prisipažinsiu tą kartą tiek aš, tiek Kasparas pirmą kartą gyvenime pasirodėme fortepijoninio dueto amplua. Abiem mums tai buvo visiškai nauja patirtis. Iš pradžių galvojome, o kas gi iš to išeis, ar rasime bendrą kalbą. Ši patirtis gana neįprasta ir skiriasi nuo kitų mano koncertinių pasirodymų, kadangi tuo pat metu esi scenoje su kitu pianistu, kuris turi savo idėjas, savo interpretacinį stilių, ir tenka su juo taip susiderinti, susigroti, kad klausytojas išgirstų išbaigtą, išieškotą ir vieną dviejų solistų muzikinę idėją.

Fortepijoninio dueto esmė yra atrasti abiem suprantamą, tinkamą muzikos perteikimo būdą, kad ji skambėtų organiškai ir maža to viskas turi būti taip surepetuota, kad kiekvienas paspaudimas, įstojimas, skambėtų tarsi grotų vienas žmogus. Fortepijoninis duetas yra labai subtili koncertinio pasirodymo forma, kur du turi tapti vienu.

Su Kasparu, manau, mums tai puikiai pavyko. Repetavome vos kelias dienas, ir dabar perklausęs koncerto įrašus girdžiu, kokį neįtikimą rezultatą pasiekėme. Tai nebūtų įmanoma su bet kuriuo atlikėju. Paslaptis ta, kad mes panašiai girdime muziką, siekiame tokių pačių tikslų ir visa tai mus sujungia į tą organišką rezultatą.

– Kieno buvo idėja sukurti tokį duetą? Ar nebijote rizikuoti ir pasirodyti tokiam būriui žmonių pirmą kartą, o jeigu nepasiseks?

– Pamenu, prieš porą metų Kasparas lankėsi Vokietijoje, kur įrašė savo solinę kompaktinę plokštelę, susitikome trumpo pokalbio oro uoste, vėliau aš koncertavau Ispanijoje, kur jis tuo metu atostogavo, vėlgi susitikome ir visai atsitiktinai pradėjome kalbėtis apie skirtingus pianistų duetus, kad nė vienas nesame turėjęs tokios patirties ir kad būtų įdomu tai išbandyti. Taigi šis projektas, galima sakyti, gimė tada Ispanijoje. Rizikuoti nebijojome, muzikantai neturi bijoti tokių dalykų. Mus vedė tikėjimas muzika, savo jėgomis, bendra idėja. Be to, abu turime didelę sceninę patirtį, tai leidžia negalvoti apie baimes, o pasinerti į kūrybinį procesą.

– Kokią programą šį kartą paruošėte klausytojams? Ar bus siurprizų?

– Tai bus labai slaviška, labai labai populiari ir labai šokanti programa. Aš esu be galo laimingas, kad Kasparas pasiūlė tokią nuostabią programą su tokiu meistrišku Sergejaus Prokofjevo siuitos iš baleto "Pelenė" Michailo Pletniovo perdirbimu, taip pat ir su Nicolos Economou fantastiška Piotro Čaikovskio "Spragtuko" versija. Abu šie kūriniai yra tikri fejerverkai fortepijoninėje muzikoje. Koncerte taip pat atliksime ir S.Prokofjevo siuitą iš žymiojo baleto "Romeo ir Džiuljeta", kurios pagrindinės muzikinės temos atpažįstamos, ko gero, kiekvienam klausytojui. Taigi koncerte skambės trys žinomos, užburiančios istorijos, adaptuotos dviem fortepijonams.

– Kuri šių istorijų jūsų mėgstamiausia ir kodėl?

– Kaip istorija, ko gero, "Romeo ir Džiuljeta" yra pati giliausia, tačiau muzikine prasme mane labiausiai įkvepia S.Prokofjevo "Pelenė".

– Atsitiktinai ar ne, tačiau šiuose koncertuose išimtinai atliksite muziką iš baletų. Ar jūs pats esate šio žanro mėgėjas?

– Aš esu labai didelis baleto gerbėjas ir mėgaujuosi stebėdamas šią šokio formą. Iš baleto meistrų žaviuosi Rudolfu Nurijevu, Margot Fontane. Nuo vaikystės klausiausi daug muzikos, parašytos baletams, ji yra tarsi yra mano kraujyje. Noriu pasidžiaugti, kad man, kaip pianistui, pagaliau teko proga sugroti muziką, parašytą būtent baletams ir su tokiu nuostabiu scenos partneriu kaip Kasparas.

– Ar įmanoma perteikti baletams skirtą muziką ją atliekant fortepijonais, be šokėjų ar aktorių?

– Aš manau, kad P.Čaikovskio ir S.Prokofjevo muzika tokia geniali, turtinga ir amžina, kad netgi be šokio ir vizualizacijų ji gali turėti savo atskirą gyvenimą ir gali visiškai būti atskirta nuo istorijos.

– Kaip ruošiate kūrinius koncertui? Ar jūs daug skaitote apie juos, apie kompozitorius? Kaip jūs prieinate prie minties, kad kad kūrinys turi skambėti būtent taip?

– Man labai sunku atsakyti į šį klausimą. Mano smegenyse, širdyje ir visame viduje yra sukaupta didelė muzikinė patirtis iš daugelio skirtingų šaltinių ir visa muzikinė nuojauta egzistuoja viduje kažkur giliai, todėl, kai pradedu dirbti su kūriniu, tiesiog uždegu šiai savo muzikinei intuicijai žalią šviesą. Todėl atliktas kūrinys ir skamba būtent labai individualiai, perleistas per mano asmenines patirtis.

– Kada jūs jaučiatės įkvėptas ir atliekate geriausius savo koncertus?

– Mane labiausiai įkvepia geras pasirengimas koncertui, geras instrumentas ir šiek tiek rizikos.

– Daugumos romantinio periodo kompozitorių kūryba buvo įkvėpta meilės ir jausmų. Ar jūsų paties jausmai ir emociniai išgyvenimai turi įtakos jūsų grojimo kokybei?

– Žinoma, turi, nors, jei kalbame apie fortepijoną, stengiuosi būti pragmatiškas ir neieškoti atsakymų meilės istorijose ar savo paties buvimo įsimylėjusiam būsenoje. Aš mėgstu ieškoti konkrečių techninių sprendimų, kaip atlikti vieną ar kitą kūrinį.

– Šiandienos pianistai yra pasiekę aukščiausią muzikinę perfekciją, jiems atliekant kūrinius beveik neišgirsime klaidingai paspaustų natų, ypač jei lygintume juos su senosios kartos atlikėjais. Deja, susidaro įspūdis, kad jie tarsi praranda individualumą, tapdami daugiau muzikiniais automatais, negu charizmatiškais atlikėjais. Ką jūs apie tai manote?

– Manau, kad norint, jog atlikėjas paliktų neišdildomą įspūdį klausytojui, jis turi turėti du dalykus – ką pasakyti klausytojui ir būti pakankamai geram techniškai visa tai išreikšti. Tačiau susinchronizuoti šiuos du elementus gali užtrukti metus ir dešimtmečius. Šiandieniame lekiančiame pasaulyje ir muzikos versle atlikėjai nebeturi laiko apie tai galvoti ir stengtis tai daryti. Atėjo geri laikai spausdinimo mašinėlių rašytojams!

– Jau tiek daug kartų buvo atlikti kūriniai per visą istoriją, kuriuos ir jūs grojate. Ar kartais susimąstote, ar pasauliui reikia dar vienos to paties kūrinio interpretacijos?

– Ne, kartais geriau negalvoti per daug ir tiesiog tai daryti...

– O kaip klausytojui nepasimesti tarp tiek daug skirtingų atlikėjų, kaip suprasti, kuris yra geras, o kuris prastas? Ar publika yra pakankamai išsilavinusi, ypač lyginant su senais laikais?

– Yra tiek daug skirtingų klausytojų, skirtingose šalyse, miestuose. Vieni labiau išsilavinę, kiti – mažiau. Manau, jeigu atlikėjas tikrai turi ką pasakyti, tai publika be jokių pastangų ar vargo tai supras ir jį įvertins.

– Įsivaizduokime, kad jūs esate namuose, turite laisvo laiko nuo koncertų ir repeticijų. Ar galite atskleisti skaitytojams, ką veikiate tuo metu.

– Aš geriau du kartus pagalvosiu prieš atsakydamas į tokį klausimą... O jei rimtai – tada aš stengiuosi nejausti laiko tėkmės, nematyti laikrodžio. Vien nieko neveikimas man yra tikras gėris, taip pat kaip ir geras maistas, ar visų "Kolumbo" serijų žiūrėjimas, ir toks laiko leidimas turi pavojų išsitęsti į tris ar daugiau dienų!

Kas? Koncertas "Du fortepijono virtuozai sugrįžta". E.Nozhanovas ir K.Uinskas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Lapkričio 29 d. 18 val.