Jaudina ir Ukrainos tragedija

„Šiemet Europos žydų kultūros diena sutampa su žydų žudynių Zapyškyje data, todėl nusprendėme surengti išskirtinį renginį, kurio metu pagerbsime nekaltai nužudytus šio krašto gyventojus ir pristatysime muzikinį projektą „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“, – pasakojo idėjos autorius ir prodiuseris Tadas Daujotas.

„Kiekvieną kartą, pamačius filmą ar perskaičius knygą apie Holokaustą, mane apimdavo siaubas ir neviltis, tačiau niekada nemaniau, kad šia tema kada nors reikės kurti“ , – prisiminė kompozitorius J.Jasinskis.

Vis dėlto pernai jo darbo kambaryje gimė „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Kūrinio premjera įvyko pernai minint Lietuvos žydų genocido dieną.

„Dabar, kai po premjeros praėjo beveik metai, o panašūs baisumai prasidėjo mūsų brolių ukrainiečių žemėje, šis kūrinys įgauna dar gilesnę prasmę“, – tvirtino kompozitorius.

Mozaika: simfonija atliekama pasitelkus skirtingoms kultūroms atstovaujančius muzikos instrumentus. / Organizatorių nuotr.

Muzika, žodis, vaizdas

„Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – tai muzikinė kelionė, kurią sudaro penkolika dalių. Ekrane rodomi vaizdai ir tekstai padeda labiau įsijausti į šį dramatišką kūrinį.

Artimųjų Rytų melodijomis apipintoje simfonijoje atskleidžiamas žydų tautos gimimas, primenamas vienas tragiškiausių įvykių Izraelyje – Jeruzalės sugriovimas (70 m. po Kr.), po kurio žydai turėjo palikti savo gimtinę.

Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą ir išgirs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapną (1323 m.), kurio išaiškinimą gavęs kunigaikštis išsiuntė laiškus į Europos miestus ir pakvietė į Lietuvą pirklius ir amatininkus iš visos Europos.

Muzikinės kelionės dalyviai išgirs senove dvelkiančią muziką, priminsiančią Lietuvos žydų istorijos pradžią (XIV a.), susitiks su žydams privilegiją gyventi Lietuvoje suteikusiu kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju (1388 m.), ateis pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) ir išvys, kaip tamsos jėgos apgaubia Europą (1941–1944 m.).

Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.).

XX a. muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai turi galimybę pamatyti Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.). Paskutinė „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis vadinasi „Nauja pradžia” – tai akimirka, kurioje atsiveria širdys, kur susitinka praeitis ir dabartis, griūna antisemitizmo sienos ir iš širdies į širdį pradedami statyti meilės ir vienybės tiltai.

Autentiškas skambesys

Zapyškyje kūrinį atliks Vilniaus miesto savivaldybės Šv.Kristoforo kamerinis orkestras ir kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai iš Lietuvos ir Izraelio.

Dabar, kai po premjeros praėjo beveik metai, o panašūs baisumai prasidėjo mūsų brolių ukrainiečių žemėje, šis kūrinys įgauna dar gilesnę prasmę.

Šv.Kristoforo orkestro vyr. dirigentas ir meno vadovas Modestas Barkauskas J.Jasinskio simfoniją vadina istorinę ir muzikinę abiejų tautų tradiciją atspindinčiu kūriniu.

„Kūrybiškai perteikiamos archajiškos intonacijos ir panaudojami tradiciniai hebrajiški ir lietuviški instrumentai kūriniui suteikia autentiškumo ir dvasinio pilnumo. Meistriška instrumentuotė ir darni kūrinio visuma, nepaliko abejingo nė vieno klausytojo, kuris lankėsi mūsų koncertuose“, – sako M.Barkauskas.

„Simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės” ypatingų spalvų suteikia senovinių hebrajiškų ragų – šofarų skambesys, lietuvių liaudies instrumentų kanklių, birbynės garsai ir virtuoziškas multiinstrumentininko iš Izraelio Yarono Cherniako muzikavimas net trimis Artimųjų Rytų instrumentais – sazu, Persijos taru ir hurdy gurdy.

Muzikologų manymu, klasikinės muzikos susipynimas su Artimųjų Rytų melodijomis, lietuvių liaudies motyvais, klezmerio ir džiazo elementais – tai unikalus ir greičiausiai pirmą kartą istorijoje įvykęs world muzikos eksperimentas.

Prieš suskambant pirmiesiems „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” akordams, Holokausto aukas Zapyškyje pagerbs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Renginio metu gros smuiko ir bajano virtuozai iš Ukrainos „YeS Duet”, kurie atliks kūrinį iš garsaus kino filmo „Šindlerio sąrašas”.

Lietuvos kultūros tarybos, Kauno rajono savivaldybės, Izraelio ambasados Lietuvoje ir kitų rėmėjų dėka šis koncertas Zapyškyje bus nemokamas.

Mozaika: simfonija atliekama pasitelkus skirtingoms kultūroms atstovaujančius muzikos instrumentus. / Organizatorių nuotr.

Sunaikino visą bendruomenę

Zapyškyje žydai pradėjo kurtis XVI a. antroje pusėje. Greta Nemuno ir svarbių transporto kelių esantis miestelis buvo jiems palankus užsiimti prekyba ir amatais.

1923 m. iš 589 Zapyškio miestelio gyventojų 293 buvo žydai. Bendruomenės visuomeninio kultūrinio gyvenimo centru buvo Zapyškio sinagoga. Nuo 1926 m. miestelyje veikė žydų pradinė mokykla ir Bal-Machšoveso kultūros draugija-biblioteka.

Tvirtinama, kad Zapyškio žydai buvo geri kaimynai ir lojalūs Lietuvos piliečiai, prieš pamokas jų vaikai mokykloje giedodavo „Tautišką giesmę“.

1941 m. vokiečiams užėmus Zapyškio valsčių, čia susikūręs lietuvių baltaraiščių būrys prieš miestelio žydus nesigriebė savavališkų išpuolių, tačiau vokiečių ir jų talkininkų inicijuoto antižydiško smurto propaganda tokius veiksmus skatino nuo pat okupacijos pradžios.

Pagrindinė Zapyškio žydų ir iš Šakių apskrities atgabentų žydžių moterų žudynių akcija vykdyta rugsėjo 4 d. 15–16 val. po vidurdienio vakariniame miestelio pakraštyje netoli senosios Zapyškio bažnyčios. Vykdant žudynes nuo Nemuno pusės pastatyta sargyba, uždarytas Kauno–Šakių kelias. Miestelio gyventojams uždrausta išeiti iš namų.

Kareiviai ir vietiniai baltaraiščiai žydus iš sinagogos per miestelį varė dviem kolonomis pusiau išrengtus, pirma – vyrus, paskui – moteris ir vaikus. Šaudė iš Kauno ir Vilkijos atvykę žudikai. Kai prie duobės atvarytos moterys pamatė sušaudytus vyrus, jos klykdamos bloškėsi atgal: kareiviai ir vietiniai pagalbininkai, susikibę rankomis į grandinę, moteris ir vaikus gyvus nustūmė į duobę, kur jie ir buvo sušaudyti. Pagal Lietuvos generalinės srities saugumo vado Karlo Jägerio raportą, Zapyškyje buvo sušaudyti 178 žydai: 47 vyrai, 118 moterų ir 13 vaikų. Į šių žudynių aukų skaičių patenka ir 38 žydai iš Šakių apskrities.

Iki 1941 m. spalio Kauno apskrityje žydų nebeliko. Remiantis SS štandartenfiurerio K.Jägerio, iš Kauno vadovavusio žydų žudynėms, 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaita, Kauno apskrityje liepos–rugpjūčio mėn. buvo nužudyta 4 211 žydų. Manoma, kad keletui žydų pavyko pabėgti ir pasislėpti pas kaimo gyventojus.

Kas? Holokaustui Zapyškyje ir Šakiuose skirtas Europos žydų kultūros dienos renginys.

Kur? Prie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Kada? Rugsėjo 4 d. 16 val.