Festivalis „Aura“: šokis šešėliuose, ritualai už taiką ir nuogumo egzaminas

Išbandymas intymumu

Spalio 1–6 d. vyksiančio festivalio metu viešėsianti vengrų choreografė Marta Ladjánszki surengs šokio dirbtuves norintiems save išbandyti nuogumo scenoje amplua: menininkė su atrinkta grupe žmonių spalio 4-ąją Kaune pristatys spektaklį su nuogais šokėjais, į kurį galės patekti tik nuogi žiūrovai.

Kūrėja drąsina publiką sakydama, kad tai yra skaidrus ir tyras meninins procesas, visiškai nesusijęs su kūno seksualizavimu.

„Kiekvienas turėtume gyvenime išbandyti ką nors naujo, nepažinto, nes tai padeda mums atsiverti“, – teigė kūrybos 30-metį scenoje švenčianti choreografė.

Nudistų serijos spektaklis nuogiems žiūrovams prieš porą metų jau buvo rodytas Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) scenoje. Tuo metu susilaukė tokio išskirtinio susidomėjimo, kad norintiems patekti į šį intymų reginį neužteko bilietų.

Filmas ir premjera

Šiemet festivalis prasidės neįprastai: užmegztas bendradarbiavimas su filmų programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Atidarymo vakarą, spalio 1-ąją, žiūrovai bus kviečiami klaidžioti po sapnus ir susidurti su savo šešėliais, atsiduodant kino ir šokio sintezei.

Renginys Kauno kino centre „Romuva“ prasidės trumpametražiu filmu „Kažkas įžengia į šviesą", kuriame susilieja japonų šokėjo ir choreografo Min Tanakos ir vokiečių režisieriaus Wimo Wenderso talentai, ir tęsis premjeriniu Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektakliu „Prarasti prisiminimai".

Festivalio ir teatro vadovės Birutės Letukaitės choreografija kvies panirti į nerimą keliančią ateities viziją, kai šiandien įprasti sentimentalūs žmogiški dalykai ateityje gali pavirsti tik vos apčiuopiamomis nuotrupomis, liudijančioms neįvertintus šiandienio mūsų gyvenimo privalumus. Spektaklio metu skambės gyvai atliekama Arkadijaus Gotesmano ir Antano Jasenkos muzika, po renginio šventė tęsis kino teatro fojė su didžėjaus Big Tasty muzika ir vaišėmis.

Virsmai: naują kūno kalbą kuriantis „Théâtre du Corps“ Kaune pristatys spektaklį „Metamorfozės“. / P. Elliot nuotr.

Muzikinė duoklė meilei

Festivalio svečias pasaulinio garso choreografas Emanuelis Gatas (Izraelis / Pracūzija) spalio 4-ąją NKDT pristatys visame pasaulyje pripažintą choreografinį šedevrą „Lovetrain20“.

Šis šiuolaikinis „miuziklas“ remsis nuostabiomis XX a. 9-ojo dešimtmečio britų dueto „Tears for Fears“ dainomis. Tai odė ano laikmečio garsams ir atmosferai.

E. Gatas – vienas įdomiausių šiandienos šiuolaikinio šokio kūrėjų, kurio darbo metodus galima prilyginti gamtos stebėjimo fenomenui. Tai tarsi žvilgsnis į jūrą – norisi neatitraukiant akių tiesiog stebėti aukšto profesionalumo lygio šokėjų tarpusavio santykius, tam neieškant logiškų paaiškinimų ir nelipdant etikečių. E. Gatas Lietuvoje viešės ne pirmą kartą, pernai kartu su „Auros“ šokėjais jis pastatė spektaklį „Kartotojai“.

Gamta ir naujos ribos

Net keturi spektakliai žiūrovų laukia jau įsibėgėjus renginiui. Spalio 5 d. – išskirtė premjera mažiesiems žiūrovams: choreografė Ieva Jackevičiūtė ir „Auros“ šokėjų duetas pristatys spektaklį „Paukščiai“, kuriame susipina dailė ir šokis. Mažyliai taps atgyjančios parodos dalimi, kur bus galimybė patirti paukščio prigimtį per garsą, judesį, vizualinius sprendimus. Festivalio metu bus parodyti net keturi šie premjeriniai spektakliai.

Švęsdami „Théâtre du Corps“ 20 metų jubiliejų, du choreografai: Marie-Claude Pietragalla ir Julienas Derouault – sujungė geriausius savo repertuaro kūrinius su nauju darbu „Metamorfozės“, kuris bus parodytas NKDT spalio 5 d.

„Théâtre du Corps“ – trupė, į kurią šiandien lygiuojasi šokio inovatoriai: ji peržengia tradicinio šokio ribas, kuria naują kūno kalbą. Čia nagrinėjamos meilės, aistros, vienatvės, žiaurumo ir negailestingo laiko tėkmės temos, kviečiama pasinerti į emocinę kelionę, kurioje judesys pranoksta žodžius.

Kiekvienas turėtume gyvenime išbandyti ką nors naujo, nepažinto, nes tai padeda mums atsiverti.

M.-C. Pietragalla – žymi Prancūzijos šokio figūra, karjerą pradėjusi Nacionaliniame Paryžiaus operos ir baleto teatre, toliau tęsianti darbus  šiuolaikinio šokio scenoje ir kine, bendradarbiaujanti su žymiais mados namais.

Jau tradicija tapęs naktinis festivalio reginys kvies į nepatogias diskusijas apie moters kūną prancūzų spektaklyje „Vénus Anatomique“. Projekte choreografė Sarah Baltzinger komentuoja paviršutinišką moters kūno seksualizavimą ir kuria visatą, kurioje moteriškumas virsta maskaradu ir pasirodo per iškreiptą absurdo prizmę. Įspūdį dar labiau sustiprina vaškinių figūrų įkvėpti kostiumai, kurie savo įtaiga klaidina: ar tai įvaizdžio atributas, ar nuogos šokėjų kūno dalys? Lyčių atskirtis, moters marionetės įvaizdis, pasaulio groteskas ir kitoks chaosas lauks publikos NKDT.

Ritualai pasaulio motinoms

Spalio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje žiūrovai bus kviečiami patyrinėti gilesnius savasties sluoksnius, per meną pajaučiant dvasinę patirtį. Senovinis himnas „Stabat Mater“ yra skirtas Sopulingajai Motinai, tad Izraelio choreografė Inbal Oshman sukūrė šiuolaikinį šokį šiam himnui, įkvėpta Marijos mito ir kitų mitinių motinų ir motinos deivių, tokių kaip tamsos deivė Kali.

Šokis tyrinėja motinystę apibūdinančią jėgą ir kovos dvasią ir, kita vertus, jos labai pažeidžiamą ir švelnią prigimtį. Festivalio organizatorių manymu, visą žmoniją be išimties jungiantis motinos motyvas galėtų būti nuoroda į kariaujančias konflikto puses, kur moterys praranda sūnus, vyrus, brolius. „Stabat Mater“ – atgaila, susijungimas, subtilus žemiškojo ir dangiškojo žmogaus prado apmąstymas.

Spektaklyje skamba italų vėlyvojo baroko kompozitoriaus Giovanni Battistos Pergolesi muzika, kurią specialiai spektakliui atliks senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“.