Ir šį kartą svarbiausiu festivalio aspektu tampa ne išskirtiniai atlikėjai, išskirtiniai kūriniai ar koks kitas žodžių junginys, kuriame akcentuojamas žodis "išskirtinis", o labai jauni ir entuziastingi jo organizatoriai – Kaune užaugę pianistai Monika Mašanauskaitė ir Robertas Lozinskis bei jų draugas fagotininkas Darius Stoskeliūnas.

"Norime viską daryti jaunatviškai, bet kokybiškai, taip pat naikinti nepatogią ribą tarp klausytojo ir atlikėjo bei skatinti nebijoti žodžio "klasikinė", – sako meile muzikai ir noru skleisti ją plačiajai visuomenei degantys muzikantai.

M.Mašanauskaitė (M.M.) studijuoja Škotijos karališkojoje konservatorijoje, R.Lozinskis (R.L.) yra jos absolventas, gyvena Berlyne, o D.Stoskeliūnas (D.S.) – vilnietis, užsiimantis pedagogine ir koncertine veikla. Juos skiria atstumas, tačiau vienija vienodas požiūris, iš kurio ir gimė "Kaunas Piano Fest". Šis pokalbis – būtent apie tai.

– Pirmiausia į akis krinta faktas, kad fortepijono festivalio organizaciniame komitete – du pianistai ir vienas fagotininkas. Kaip taip atsitiko?

M.M.: Darius – geras mūsų draugas, bendramintis. Visi trys norėjome kurti projektus, praturtinti Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Tačiau mūsų kompanijoje pianistų dauguma, tad tai ir lėmė, kad pirmasis mūsų bendras projektas – fortepijoninės muzikos festivalis. Beje, mes su Robertu esame Dariui labai dėkingi, kad jis nudirbo pačius juodžiausius darbus – skambino žmonėms, ieškojo erdvių, rėmėjų. Ši, ko gero, nemaloniausia kūrybinio proceso dalis jam teko todėl, kad jis gyvena Lietuvoje. Mums su Robertu daug ką daryti nuotoliniu būdu buvo sunkoka ne tik dėl atstumo, bet ir dėl laiko skirtumo.

D.S.: Kai fagotininkas kam nors skambina ir pasakoja, kaip jis organizuos fortepijono festivalį, atrodo gana keistai. Tad šis faktas man buvo nedidelė kliūtis. Vis dėlto tai tikrai nėra esminis dalykas – svarbiausia įtikinti žmones savo idėjos aktualumu, sudominti. Tiesa, jeigu organizuočiau fagotininkų festivalį, būtų paprasčiau, nes greičiau rasčiau būdų, kaip įtikinamai pateikti informaciją.

– Tikriausiai pats svarbiausias klausimas – kuo įdomus ir unikalus festivalis "Kauno Piano Fest"?

R.L.: Šis renginys unikalus tuo, kad bus labai įvairialypis: klausytojams – festivalis, o festivalio dalyviams – ir meistriškumo kursai. Dar vienas išskirtinumas – į "Kaunas Piano Fest" atvažiuoja ne muzikinio pasaulio žvaigždės, o jauni, tačiau labai talentingi menininkai, kurie šiuo metu dar tėra pradedantieji pianistai, t.y. tebesimokantys ar tebestudijuojantys. Kitaip tariant, potencialūs ateities aukšto lygio menininkai. Tad jie yra be galo motyvuoti ne tik tobulinti techniką, bet ir sužinoti, kaip planuoti savo muzikinį gyvenimą po studijų. Sakyčiau, gana panašūs į mus, organizatorius, – Monika studentė, o aš ir Darius irgi neseniai baigėme studijas. Tad meistriškumo kursus organizavome atsižvelgdami į tai, ką būtų naudinga sužinoti ir mums patiems.

– Kas yra aktualu tam jaunam pianistui?

R.L.: Toli gražu ne vien tik savęs tobulinimas profesinėje plotmėje. Gyvename XXI a., kai labai svarbi vadyba, mokėjimas save pateikti, sugebėjimas susidoroti su stresu ir begalė kitų faktorių, apie kuriuos ne visada gauname pakankamai informacijos konservatorijose ar juolab mokyklose. Tad šalia grynai pianistinių meistriškumo kursų, kuriuos ves profesoriai Petras Geniušas ir Fali Pavri, mes siūlome ir kitokių paskaitų paketą, kuris, tikimės, padės pažiūrėti į save kaip atlikėją kitais rakursais, ir, be abejo, padės jauniems žmonėms atrasti save. Tai yra labai svarbu: pažįstu daug gerų pianistų, kurie neturi darbo. Ir atvirkščiai – ne tokio aukšto lygio muzikantų, padariusių kuo puikiausią karjerą.

– Kuo šis festivalis galėtų būti patrauklus eiliniam kauniečiui?

D.S.: Kiekvienas festivalio dalyvis gauna galimybę pagroti rečitalį – kitaip tariant, iš karto pabandyti pritaikyti tai, ką sužinojo meistriškumo kursuose. O eilinis kaunietis su kiekvienu "Kaunas Piano Fest" dalyvio rečitaliu gaus nemokamą kokybišką koncertą, kuriame skambės fortepijoninės muzikos klasika – nuo Johano Sebastiano Bacho iki XXI a. opusų. Kas mėgsta Fryderyką Chopiną, Ferencą Lisztą, Sergejų Rachmaninovą, Anatolijų Skriabiną ar Ludvigą van Beethoveną, galės pasiklausyti žymiausių jų kūrinių. Atlikėjai jauni, tačiau jie tikrai žino, ką daro, tad kokybę garantuojame. Na, o kam šie kūrėjai mažiau pažįstami, labai kviestume tiesiog atsipalaiduoti ir pasiklausyti muzikos, ar galbūt rasti joje kažkokios stiprybės ar įkvėpimo.

Nereikia būti genijumi, kad galėtum džiaugtis muzika ir ją skleisti kitiems.

R.L.: Labai norėtume į festivalio koncertus pritraukti kuo daugiau paprastų, ne muzikinio pasaulio žmonių. Norime parodyti, kad klasikinė muzika yra skirta visiems, ne tik snobams, kaip lyg ir įprasta manyti. Todėl kiekvieno atlikėjo prašysime papasakoti apie tai, ką jie gros, ką jiems patiems reiškia konkretūs kompozitoriai ar kūriniai. Labiausiai visus kviečiame į finalinį festivalio koncertą Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kur liepos 15 d. pastatysime instrumentą ir surengsime visų dalyvių koncertą. Kad labai neprailgtų, visi pagros po truputį, o publiką pakviesime balsuoti ir išrinkti favoritą, kuris gaus prizą. Beje, šiuo atveju laimėtoją nulems tik publikos nuomonė, profesionalų nuomonės specialiai neklausime.

M.M.: Labai norime, kad žmonės neišsigąstų to žodžio "klasikinė". Juk ši muzika – kaip ir seni klasikiniai filmai, kurie niekada nepasensta. Tereikia ateiti į koncertą, atverti ausis ir išgirsti muziką. Nereikia galvoti, kad ji sudėtinga ar nuobodi. Mūsų visų trijų, kaip atlikėjų ir kaip festivalio organizatorių, siekis yra priartinti klasikinę muziką prie žmonių, su muzika neturinčių nieko bendra. Būtent todėl "Kaunas Piano Fest" pristatymo renginyje nė vienas nevilkėjome oficialių koncertinių drabužių – klausytojai mus išvydo su juodais, paprastais trikotažiniais marškinėliais su užrašu "Kaunas Piano Fest".

– Meistriškumo kursai ir paskaitos – taip pat atviri visiems?

R.L.: Muzikantų programos – jau suderintos, tačiau visus kitus labai kviečiame kaip laisvus klausytojus. Vieniems galbūt bus įdomu, kaip vyksta darbas, kiti kažką įdomaus išgirs kitokio pobūdžio paskaitose, kurios bus labai visapusiškos, pritaikomos kiekvienam muzikantui.

– Pianistinio meistriškumo kursus ves gerai lietuviams pažįstamas P.Geniušas ir Škotijos karališkosios konservatorijos profesorius F.Pavri. O kas kitų paskaitų lektoriai?

M.M.: Įvairūs žmonės, kurie nėra muzikantai, arba yra ir muzikantai, ir kokios nors kitos srities specialistai. Pavyzdžiui, vesti vieną iš paskaitų pakvietėme Donatą Vaitkutę, kuri yra pianistė, be to, Londono karališkojoje muzikos akademijoje apsigynė magistro laipsnį muzikos psichologijos srityje. Ją domino sportininkų ir muzikantų psichologinio pasirengimo aspektų paralelės – sporto srityje dažnai tiriama, kodėl vieniems sportininkams sekasi, kitiems – ne. Muzikoje apie tai labai mažai kalbama. Tad ji bandė išsiaiškinti, kodėl vieni muzikantai groja mažiau, tačiau scenoje pasirodo geriau, o kiti – atvirkščiai: daug dirba prie instrumento, tačiau koncertuose ne iki galo parodo, ką gali. Atlikusi tyrimą ji sužinojo, kad muzikantai neskiria pakankamai dėmesio psichologiniam pasiruošimui, pernelyg daug laiko leidžia prie instrumento. O šiuolaikiniame pasaulyje, kaip žinia, tempas greitas – ne visuomet yra laiko daug groti. Jeigu pagalvotume – sėkmingos karjeros atveju atlikėjai daug keliauja: vieną lėktuvą keičia kitas, vieną miestą – kitas. Esi neišsimiegojęs, pavargęs, o turi eiti į svarbią sceną ir pasirodyti gerai. Tad mes norime papasakoti, kaip su tuo tinkamai tvarkytis.

R.L.: Turėsime Jurgitos Gaukštienės, ISM lektorės paskaitą apie lyderystę ir fizioterapeuto Juozo Kupčiūno paskaitą apie muzikantų traumų prevenciją. Labai įdomią paskaitą ves svečias iš Singapūro Wayne Neo. Jis yra pianistas, tačiau šalia to profesionaliai užsiima klinikine hipnoterapija. Kuo tai naudinga muzikantui? Manau, kiekvienas iš mūsų scenoje esame susidūrę su baimės ar atminties problemomis, kai esi gerai pasiruošęs, bet pamiršti tekstą. Jis tiesiog moksliškai labai gerai supranta, kas, kodėl ir kaip vyksta žmogaus smegenyse ir kaip sau padėti esant tokioms situacijoms.

M.M.: Jis moko, kaip užsiimti vizualizacija, kuri yra naudojama sporte: atlikėjai vizualizuoja visokius vaizdinius, norėdami išsigydyti traumas ar tiesiog pagerinti savo atlikimą. Juk tarp muzikantų didžioji dalis traumų būna psichologinės, ne fizinės, tad jis pabandys pademonstruoti vizualizacijos pradmenis, tiesiog pabrėždamas, kad muzikantai privalo skirti laiko psichologijai. Jis su atlikėjais dirbs individualiai.

R.L.: Savaime suprantama, kad per tokį trumpą laiką jis duos ne žuvį, o tik meškerę. Tačiau tinkama meškerė – labai svarbu. Beje, manyčiau, kad visos šios paskaitos naudingos ne tik praktiškai pritaikomomis žiniomis, bet ir padės atlikėjams atsakyti į klausimą, kaip jie patys įsivaizduoja savo karjerą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dar bakalauro studijose tikrai nežinojau, ko aš noriu, – ar būti atlikėju, ar ne. Juolab esu ne iš muzikantų šeimos, tad net neįsivaizdavau, kaip turėtų klostytis pianisto karjera, kaip iš to gyvenama. Todėl bandydami pagelbėti savo jaunesniems kolegoms akcentuojame ir betarpišką bendravimą, ypač su P.Geniušu ir F.Pavri. Kai rinkomės fortepijono dėstytojus, pagrindinis faktorius buvo jų asmenybių betarpiškumas. Kadangi šiuos labai gerai pažįstame, be galo džiaugiamės, kad jie sutiko.

Eilinis kaunietis su kiekvienu "Kaunas Piano Fest" dalyvio rečitaliu gaus nemokamą kokybišką koncertą, kuriame skambės fortepijoninės muzikos klasika.

M.M.: Manau, kad mums kaip tik pasisekė, kad nesame iš muzikantų šeimų, nes ieškome tų atsakymų patys, tokiu būdu atrasdami dar įdomesnių kelių.

– Kas paskatino organizuoti tokio pobūdžio festivalį? Juk tai labai didelės apimties renginys.

R.L.: Pirmąją inspiraciją gavome 2015-aisiais, kai su Monika nuvažiavome į panašų festivalį Prancūzijoje ir susipažinome su jo organizatoriais Philippe ir Anna Argenty. Jie, beje, gros koncertą Landsbergių sodyboje Kačerginėje, o paskaitoje papasakos apie savo įdomią patirtį savivadybos srityje. Įdomiausia tai, kad Philippe pradėjo groti fortepijonu labai vėlai, kai jam buvo 18 metų. Jis galbūt ir nėra geriausias pianistas pasaulyje, tačiau turi 100 koncertų per metus. Ir šiuo atveju svarbu ne jo profesionalumas, o 100 koncertų per metus faktas.

M.M.: Kai mes augome, visą laiką atrodė, kad jeigu technine prasme nesi labai geras, tai gali baigti savo karjerą mokyklos didžiojoje salėje, nes niekur toliau nenueisi. Bet iš tikrųjų matome daug akivaizdžių įrodymų, kad taip toli gražu nėra. Nereikia būti genijumi, kad galėtum džiaugtis muzika ir ją skleisti kitiems. Tinkama savivadyba ir nuoširdumas dažnai svarbiau nei sausas profesionalizmas.

– Kodėl festivaliui pasirinkote būtent Kauną?

D.S.: Pirma, čia yra Monikos ir Roberto gimtinė. Antra, Vilnius yra kupinas įvairiausio pobūdžio renginių, o Klaipėdoje panašūs kursai jau yra organizuojami. Kaune tokio renginio nėra buvę, tad matėme labai didelę perspektyvą. Be to, ir Kauno J.Naujalio muzikos gimnazija į šį renginį sureagavo labai teigiamai. Tiesą sakant, mums tai buvo rimta motyvacija nuo idėjos pereiti prie realių darbų. Be to, šioje mokykloje yra du puikūs nauji fortepijonai – "Steinway & Sons" ir "Beckstein", o mokyklos patalpos vasarą nenaudojamos. Tad kodėl gi jų neišnaudojus? Esame be galo dėkingi gimnazijos direktoriui Raimundui Simanavičiui už moralinį palaikymą, patalpas ir puikius instrumentus.

– Ar "Kaunas Piano Fest" turės tęstinumą?

R.L.: Jei neturėtų, neplanuotume jo visai. Tiesą sakant, visas organizavimas prasidėjo nuo kalbų, į ką jis galėtų išsivystyti po dešimties metų. Tad tęstinumo tikrai labai norime. Ir tikimės, kad "Kaunas Piano Fest" išaugs į vieną didžiausių renginių ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos regione. Galbūt kada nors šis renginys garsins Kauną. Džiaugiuosi, kad visų mūsų trijų požiūriai sutampa. Per visus organizavimo metus į šį festivalį įdėjome labai daug širdies. Tikrai nebuvo lengva, juolab organizuojame jį be jokių kultūros tarybos paramų, finansiškai mus rėmė tik individualūs asmenys, taip pat gavome paramą iš Kauno Rotary klubo, kuriam irgi esame labai dėkingi. Tad naudodamasis proga dar noriu pasakyti, kad bet kokios palaikymo formos festivaliui yra labai aktualios.

– Skamba patriotiškai. Tačiau festivalio interneto puslapis – tik anglų kalba. Kodėl?

D.S.: Didžioji dalis festivalio dalyvių – ne lietuviai, tad ir informacija skleidžiama jiems suprantama kalba. Manau, kad kitais metais įstengsime informaciją parengti ir lietuvių kalba. Tiesiog laiko trūkumas. Na, o kalbant apie patriotiškumą – planuose yra numatyta trumpa Lietuvos istorijos paskaita dalyviams, vyksianti Karo muziejuje. Labai norėjome, kad mūsų šalį jie pažintų kuo giliau: sužinotų, kokia mūsų istorija, kas mes tokie esame ir kodėl esame būtent tokie.

R.L.: Šis festivalis – mums pirmasis, galbūt nelabai tobulas, bet labai brangus. Tad tikimės, kad kauniečiai tai įvertins ir nepatingės ramiais vasaros vakarais ateiti ir nemokamai pasiklausyti gražios muzikos. O visa informacija apie jį – interneto puslapyje kaunaspianofest.com.