Festivaliuose užsienyje įvertintas O. Koršunovo „Otelas“ bus rodomas Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje

Sugrįžus iš gastrolių užsienyje spektaklio aktorių laukia susitikimai su publika Lietuvoje. Jau lapkričio 19–20 d. „Otelas“ bus rodomas Kaune, lapkričio 30 d. – Panevėžyje, gruodžio 10 d. – Vilniuje.

„Otelas“ – neabejotinai vienas labiausiai pandemijos paveiktų spektaklių. Kvietimas pristatyti premjerą prestižinio Avinjono festivalio pagrindinėje scenoje, kitų didžiųjų Europos festivalių dėmesys, suplanuoti spektakliai visoje Lietuvoje ir staiga – pandemijos siena, sutrukdžiusi rodyti spektaklį dvejus metus. Tokius iššūkius turėjo įveikti režisierius O. Koršunovas ir jo aktoriai, bet, rodos, COVID-19 audra neišmušė iš ritmo – premjera sėkmingai įvyko Vilniuje, aplodismentai aidėjo tarptautiniuose festivaliuose Gdanske ir Sankt Peterburge.

„Spektaklį statėme vasaros stovyklose Klaipėdoje. Tai buvo įstabus laikas, ypač kūrybiškas. Repetavome teatre ir prie jūros. Tai kūrybinis kelias, kuris pradžioje buvo kerinčiai žavus ir viltingas, ausyse jau čirškė Avinjono cikados, o tada prasidėjo maras. Nebetekome ne tik Avinjono, bet ir kitų festivalių finansinės ir moralinės paramos. Kurti teatre, kai ateitis tokia miglota, beveik neįmanoma. Spektaklis – tai ne nedegus rankraštis, jo neįdėsi į stalčių ir nėra tokių šaldytuvų, kurie išsaugotų teatro gyvasties šviežumą. Bet mes kūrėme ir dirbome toliau“, – permainingą „Otelo“ pradžią prisimena O. Koršunovas.

D. Matvejevo nuotr.

Pasak O. Koršunovo, teatras, ypač klasikos pastatymai turi būti ne šiuolaikiški, „pataikantys“ į laiką, o aplenkiantys laiką, nuspėjantys ir perspėjantys. Ne išimtis ir „Otelo“ pastatymas – prieš daugiau nei dvejus metus pradėtas kurti spektaklis nuspėjo dar vieną šiandienos socialinę grimasą.

Manau, kad įsikibimas į „tradicinės šeimos“ vertybes ir jų eskalavimas gali virsti grėsme.

„Rasinių ir kitų skirčių nepaisančią Otelo ir Dezdemonos sąjungą V. Šekspyro laikais galėtume vadinti visiškai netradicine šeima. Šiandien Lietuvoje mes ypač stipriai išgyvename „tradicinės šeimos“ susidūrimą su netradicine šeima, socialine lytimi ir panašiais dalykais. Iš esmės tai yra tradicinio ir naujojo pasaulių sankirta, vis besikartojanti Europoje nuo pat viduramžių. Jos matrica sukasi V. Šekspyro tragedijose. Ši dilema yra viena iš priežasčių, kodėl Otelą vaidina tamsiaodė moteris. Tai suteikia mums juntamą suvokimą, kokias tradicines ribas peržengia Dezdemona“, – teigia režisierius.

Pagrindinį Otelo vaidmenį režisierius patikėjo aktorei O. Kunsungai-Vildžiūnienei. Dezdemonos vaidmenyje – Digna Kulionytė. Jagas – Saulius Ambrozaitis. Spektaklyje taip pat vaidina Sofija Gedgaudaitė, Karolis Norvilas, Miglė Navasaitytė, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Domantas Starkauskas.

„Oneidos atvejis yra ypatingas. Būdama tamsiaodė ji išgyveno išskirtinę patirtį Lietuvoje – ne paslaptis, ganėtinai rasistinėje, homofobiškoje, gyvenančioje baimėje ir todėl agresyvioje, uždaroje visuomenėje. Na, bet pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau Oneidą – tai jos nepakartojamas talentas. „Aktorius yra širdies atletas“ – sakė Antoninas Artaud. Aš neradau atletiškesnės širdies Otelo vaidmeniui nei Oneidos“, – džiaugiasi O. Koršunovas.

D. Matvejevo nuotr.

Pasak O. Kunsungos-Vildžiūnienės, „Otelas“ turi itin glaudžių sąsajų su šiandienos situacija Lietuvoje.

„Aš tikrai manau, kad „Otelas“ kalba apie mūsų šiuolaikinę visuomenę, kad jis yra aktualus ir šiandien. Nežinau, ar jis pasako kažką naujo. Ir tai liūdna – ne nauja yra tai, kad mes gyvename tam tikrame susipriešinime, nepriimame kito. Į ten, kur glūdi tai, ko nepažįstame ar nesuprantame, mes užveriame duris ir sakome, kad tai yra blogai. Tai nėra nauja, norėtųsi, kad tai pradėtų keistis. Jago kaukė tinka ir tiems, kurie šiandien valdo Baltarusiją: žmonės supriešinami, jiems sukeliama baimė, surandama silpna vieta ir į ją kertama… Tai matome ir kalbėdami apie dabartinę situaciją Lietuvoje: čia stigmatizuojami LGBTQ+ žmonės. Liūdina tai, kad tas susipriešinimas ir nepriėmimas vyksta valstybiniu lygmeniu, nebalsuojama už lygias teises. Manau, kad įsikibimas į „tradicinės šeimos“ vertybes ir jų eskalavimas gali virsti grėsme. Norėčiau matyti Lietuvą labiau tolerantišką, atviresnę, todėl, manau, dar turime apie ką pagalvoti, ir šis spektaklis tuos klausimus kelia“, – pasakoja O. Kunsunga- Vildžiūnienė.

„Otelo“ scenografijos autoriai – O. Koršunovas ir Julija Skuratova. Kostiumų dailininkė – J. Skuratova. Kompozitorius – Antanas Jasenka. Gitaros improvizacijų autorius ir atlikėjas – Džiugas Gvozdzinskas. Choreografė – Vesta Grabštaitė. Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. Literatūros konsultantas – Kasparas Pocius. Režisieriaus asistentas – Jokūbas Brazys.

V. Šekspyro „Otelas“ (rež. O. Koršunovas) – lapkričio 19 d. 18 val. ir lapkričio 20 d. 17 val. Kauno Girstučio kultūros ir sporto centre, lapkričio 30 d. 18 val. Panevėžio bendruomenių rūmuose, gruodžio 10 d. 19 val. Jaunimo teatre Vilniuje. Spektaklio prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras. Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir festivaliu „TheAtrium“. Bilietus platina „Tiketa“