- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Gyvenimas turi daug daugiau vaizduotės negu mes“, – juokiasi kompanijos „Dame De Pic“ meno vadovė, choreografė Karine Ponties, kalbėdama apie gyvenimiškus planus ir patirtis. Ką gali žmogaus vaizduotė ir talentas šį vakarą galės pamatyti ir tarptautinio šokio festivalio „Aura“ žiūrovai: Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas specialiai festivaliui paruoštas naujausias menininkės darbas kartu su „Auros“ šokėjais – „Prarasti / Namai toli nuo namų“.
„Man nėra svarbūs dideli vardai“, – prisipažįsta choreografė, du kartus pelniusi Auksinės Kaukės prizą už geriausio šiuolaikinio šokio spektaklius. – Kartais dirbu su dideliais teatrais, bet lygiai taip pat rengiu pasirodymus mažuose miesteliuose. Vienodai vertinu abi patirtis – juk žmonės ir ten, ir ten yra tokie patys“.
– Karine, spektaklyje „Prarasti / Namai toli nuo namų“, kuriame paliečiama namų tema, šoka aštuoni šokėjai iš visiškai skirtingų pasaulio šalių: Meksikos, Australijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Japonijos, Albanijos ir Korėjos. Ką tai suteikia pasirodymui?
– Tai viena priežasčių, kodėl spektaklį pavadinau „Prarasti / Namai toli nuo namų“ – čia yra dabartis. Šokėjai tarsi iš niekur atvyksta į Kauną, čia gyvena, o vėliau – jį palieka. Tačiau tas išvykimas nėra liūdnas – gyvenimas tęsiasi. Tai liečia ir mane, nes visa, kas vyksta, vyksta tik dabar ir tas jų buvimas neturi jokios prasmės. Prasmė atsiranda tada, kai jie kartu dirba. Prasmė yra dabartis.
– Kaip paprastai pasirenkate temą būsimam spektakliui?
– Paprastai viskas priklauso nuo to, su kuo aš dirbu. Turiu kompaniją „Dame De Pic“, kurioje telpa kelios kartos, žmonės joje yra labai skirtingo amžiaus – nuo 18 iki 52 metų. Kurdama naują pasirodymą prie jo dirbu ilgai, paprastai tai trunka dvejus metus. Visada šimtą valandų skiriame improvizacijai, taip aš gaunu labai daug medžiagos. Dirbu kartu su Guillaume T. Fromentin’u, kuris padeda man ir čia, Lietuvoje. Guillaume yra kompanijos technikos vadovas, piešia, rašo, turi akį man labai svarbiose detalėse, kuria apšvietimą – tai labiausiai matoma dalis. Taip pat paprastai bendradarbiauju su kompozitoriumi. Kai pradedu dirbti su komanda – esu sukūrusi du spektaklius Rusijoje, po vieną – Senegale, Kanadoje, Portugalijoje, Čekijoje – niekada tiksliai nežinau, apie ką viskas bus. Tačiau mane labiausiai domina žmogiškumas, slypintis gilesniuose sluoksniuose.
Karine Ponties. / Organizatorių nuotr.
– „Prarasti / Namai toli nuo namų“ pasiūlo prieglobstį aštuonioms būtybėms, kurių takas veda į praradimą ir užmarštį, sukuria namus. O kas jums pačiai yra namai?
– Tai ir yra didysis klausimas (šypsosi). Kas yra namai? Kai kurie namus nešiojasi kuprinėje, kiti – pavyzdžiui, vienas šokėjų Pepe Jaimes, į Kauną atvyko su mažu lagaminu, nežinodamas, ko prireiks. Man namai yra trupė. Jie turi labai stiprų ryšį, iš jų jaučiu labai didelį palaikymą. Kartais namais žmogui tampa vieta, o kartais – žmonės, su kuriais dalijiesi šia akimirka. Taip, nors ir būdamas toli, esi namuose. Atrodo sudėtinga, bet tuo pačiu ir labai paprasta (šypsosi).
– Pirmieji žmonės buvo klajokliai. Spektaklyje kvestionuojate, kokie bus paskutiniai.
Kartais spektaklis sulaukia didelių ovacijų, kartais – tiesiog šypsenos.
– Tai tema, kuri kelia klausimus. Ar mes buvome pirmieji? Ar būsime paskutiniai? Kas bus, jei niekas taip ir neišmoks būti? Kokie dalykai susiję su žmogumi? Kaip bendrauti? Kaip ką nors sutikti? O kaip – ką nors palikti? Kaip būti žmogumi labiau? Kas mus sieja? Ir tai tik pirmasis sluoksnis, kurių spektaklyje yra daug.
– Kaip manote, ką iš šokio spektaklio gali išsinešti žiūrovas?
– Man atrodo, kad kiekvienas pasirodymas mus paliečia skirtingai. Man visada svarbiausia yra žmonės. Aš ir toliau kuriu pasirodymus, nes jie patinka šokio pasaulio profesionalams, bet – ir tai man labai svarbu – juos mėgsta žmonės, kurie, pavyzdžiui, parduoda duoną ir sakosi nesuprantantys šokio. Keliaudama po pasaulį ir stebėdama žmonių reakcijas kiekvieną kartą mokausi. Kartais spektaklis sulaukia didelių ovacijų, kartais – tiesiog šypsenos. Nors mus visus lydi labai skirtingos patirtys, turime labai panašią prigimtį ir kūną, o šokėjas yra tarsi prieiga.
– Nuostabu, kaip šokis sujungia žmones ir individai iš skirtingų šalių gali suprasti pasirodymą.
– Arba nesuprasti. Kartais žmonės tiesiog jaučia. Kiekvieną kartą išėjusi į žmones nežinau, kas atsitiks, ką sutiksiu. Tam tikra prasme, mes kiekvieną kartą pradedame iš naujo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdžio dovanų paklausa auga: ką mėgsta kauniečiai?1
Kasdien vyksta daugybė švenčių, kurių proga įteikiamos dovanos – gimtadieniai, vestuvių metinės, krikštynos, išleistuvės, vardadieniai ir daugybė kitų. Kiekviena jų reikalauja gerai pamąstyti apie tinkamiausią dovaną &n...
-
Liepą Kaune griaudės jubiliejinė Aludarių diena: sukaktį vainikuos M. Mikutavičiaus koncertas4
Aludarių kuriami keturių naujų rūšių gėrimai, tradiciškai atkimšta šventinė statinė, smagios pramogos bravoro bičiuliams, kurias vainikuos Lietuvos scenos žvaigždžių koncertas su Marijonu Mikutavičiumi priešakyj...
-
Kaune – Europos kultūros sostinės forumas „Palikimas“1
Kaune ketvirtadienį vyks Europos kultūros sostinės forumas, jo tema – „Palikimas“. ...
-
Choro „Saluto“ jubiliejus – tango ritmu
Iškėlęs sau tikslą nebūti nuobodžiam ir nuspėjamam, penkioliktą gimtadienį mišrus choras „Saluto“ sutinka su tradicinėmis mišiomis, įvilktomis į tango skambesį. ...
-
Kaune sezoną pradėjusius vandens motociklininkus Nemunas „pavaišino“ galinga srove, vėju ir bangomis2
Kaunas paskelbė šių metų Lietuvos vandens motociklų sporto sezono startą. ...
-
Gražiausiu taku už taiką pasaulyje: Kaune nuskambėjo koncertas, skirtas Ukrainai palaikyti
Besiskleidžiant pavasario žiedams Kaune jau 17-tą kartą nuskambėjo, nuvilnijo tęstinio tarptautinio Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos koordinuojamo projekto „Gražiausiu taku“ koncertinė programa, skirta Ukrainos palaikymui „...
-
Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“: kaip varžymasis tarp miestų juos skatina tobulėti2
Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai...
-
Charkivo teatro baletas – it viltinga pranašystė1
Prieš keletą savaičių žiūrovų itin šiltai Nacionaliniame Kauno dramos teatre sutiktas Charkivo nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras sugrįžta. Publikos laukia išraiškingas baletas pagal Richardo Wagnerio muziką &...
-
Mėlyna ir geltona: iš spalvų nuausta vilties juosta
Įvykiai Ukrainoje nepalieka abejingų. Karinė ir humanitarinė pagalba, finansinė parama šiuo šaliai sunkiu metu yra svarbiausia. Tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir emocinis palaikymas. Kauno dailės gimnazija Ukrainai siunčia vilt...
-
Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kauno miestas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai užtikrins kelių šimtų trupės artistų bei jų vaikų pragyvenimą mūsų šalyje ir leis pratęsti gastroles iki gegu...