"Giallo" dvasia
Britų režisierius P.Stricklandas, išgarsėjęs dėl tokių filmų kaip "Berberian sound studio" ( liet. "Berberian garso studija") bei "The Duke of Burgundy" (liet. "Burgundijos kunigaikštis"), grįžta į kino ekranus su "Raudona suknele" – siaubo komedija apie prakeiktą suknelę.
Filmo veiksmas prasideda aštuntąjį dešimtmetį, kai gyvenimu nusivylusi, išsiskyrusi vieniša mama Šeila (Marianne Jean-Baptiste) išpardavimo metu nusiperka tobulą raudoną suknelę, tačiau po kurio laiko supranta – kažkas negerai, tačiau grįžti atgal jau per vėlu. Filmo pažiba, kerinti raudona suknelė, tinka visiems. Ji užburia, leidžia jiems prisiliesti, įtraukia, o vėliau nuveda į tragišką lemtį.
"Raudonoje suknelėje" aiškiai juntamas XX amžiaus septintąjį dešimtmetį Italijoje populiarus siaubo žanras "giallo", kuris vėliau įkvėpė "slasher" žanrą. "Giallo" filmai išsiskiria mistiniais elementais, erotika, ryškiomis spalvomis.
P.Stricklandas filme pademonstruoja ir kitą žymią "giallo" detalę – keistus, neįprastus objektus. Manekenai stovėjo parduotuvės vitrinose ir net buvo sulyginami su veikėjais, o kartais tapdavo itin sudėtinga atskirti, kur žmogus, o kur manekenas. Muzika ir garso elementai, tokie kaip garsus kvėpavimas – svarbi "giallo" filmų detalė, kuri labai ryškiai išpildoma ir "Raudonoje suknelėje".
Hipnozės galia
Filme gausu hipnotizuojančių vaizdų. Pirmąsias hipnozės užuominas jau galima pastebėti pačioje pradžioje, kai Šeila žiūri reklamą, kviečiančią ją (ir žiūrovą) apsilankyti parduotuvės išpardavime.
Viena ryškiausių juostos temų – vartotojiškumas: filmo veiksmas vyksta išpardavimų sezono įkarštyje.
Vėliau hipnozės užuominos tampa dar ryškesnės – rodomas nenustojamai besisukantis skalbimo mašinos būgnas, parduotuvėje esanti puošmena-sukūrys ir vieno veikėjo, Redžio (Leo Bill), kartojama frazė. Filmas hipnotizuoja ne tik veikėjus, bet ir žiūrovą.
Vienoje scenoje veikėjas pastebi, kad Šeila jam atrodo pažįstama, tad jau antrojoje filmo pusėje žiūrovas gali suvokti, kad viskas kartojasi – vaizdiniai, vietos, tam tikri daiktai bei įvykiai. Šia kartojimo technika režisierius leidžia pasinerti į svaiginančią filmo beprotybę ir absurdą.
Iškreiptos vertybės
Viena ryškiausių juostos temų – vartotojiškumas: filmo veiksmas vyksta išpardavimų sezono įkarštyje. Akimirkai iki parduotuvės atidarymo, demonstruojant parduotuvės reklamas, matyti grupelė pardavėjų, keistais rankų gestais kviečiančių apsilankyti parduotuvėje, tad ir patys pirkėjai vėliau elgiasi tarsi laukiniai – mušasi, spjaudosi, laužo ir daužo parduotuvės vitrinas, kad tik gautų patį geriausią drabužį, net negirdėdami perspėjimų dėl gresiančio pavojaus. Kad ir kaip juokingai atrodytų šie vaizdai, jie nejaukiai primena lapkričio pabaigoje vykstantį "Juodąjį penktadienį", kurio metu organizuojami labai panašūs susibūrimai ir dėl nedidelės nuolaidos ar noro kuo trumpiau stovėti eilėje, pirkėjai yra pasiryžę viskam.
"Raudonoje suknelėje" moterys stengiasi būti patrauklios ir geidžiamos. Gyvenimu nusivylusi Šeila ieško tobulo vyro laikraščių skelbimuose, pasimatymui nusiperka raudoną suknelę ir vis tiek gauna tik perlūžusią rožę bei piktą repliką, kad realybėje atrodo kitaip nei nuotraukoje.
Vyrai į moteris žiūri labiau kaip į daiktus, o ne žmones.
Gven (Gwendoline Christie) atrodo savimi pasitikinti moteris, kuriai nerūpi kitų nuomonė, tačiau kai Šeila prasitaria, jog jos sūnaus piešinyje Gven atrodo gražiai, ji pamerkia vieną akį. Babs (Hayley Squires) rūpi, kad tilptų į kuo mažesnio dydžio suknelę. Visi šie pavyzdžiai rodo sunkumus, su kuriais vis dar susiduria moterys, norinčios įtikti visuomenės standartams, bet ne sau pačioms.
"Raudonos suknelės" vyrai į moteris žiūri labiau kaip į daiktus, o ne žmones. Jie į jas nekreipia dėmesio, išnaudoja. Vienos absurdiškiausių filmo scenų yra su Šeila ir jos darbdaviais, kurie yra nepatenkinti, kad ji nuėjo į tualetą, neteisingai paspaudė ranką (net įteikia jai instrukciją su piešinėliu kaip tai padaryti teisingai!). Vyrai šiame filme pavaizduoti tokie, kokius šiuolaikinės moterys vis dar sutinka savo šeimoje, darbe ar gatvėje.
"Raudonoji suknelė" parodo šiuolaikinį visuomenės paveikslą su mistiniu prieskoniu, siaubą keliančiomis scenomis ir absurdišku humoru.
Kauno kino festivalis rekomenduoja
Spalio 1 d.
18.30 val. Kauno kultūros centre. "Pamatyti". Seansas B.Hammer atminti
Rež. Deborah Stratman, JAV, 2018 m., trumpametražis, 12 min., V
Deborah Stratman atsineša savo praeities perspektyvas į šią akimirką. Visa tai nugula į nebaigto Barbaros Hammer filmo montažą kartu su menininkės Majos Deren provokuojančiais garsais, užrašais ir pamokymais. Trumpametražis filmas "Pamatyti" poetiškai sujungia tris režisierių moterų kartas, kurios atskirai, tačiau dabar kartu pasitinka nežinomus iššūkius ir atsiveria naujoms kino kūrybos interpretacijoms.
*******
19.45 val. Kauno kultūros centre. "Monos"
Rež. Alejandro Landesas, Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Argentina, Kolumbija, Urugvajus, 2019 m., drama, 102 min., ispanų ir anglų k. su lietuviškais subtitrais, N-13
Kažkur Lotynų Amerikoje, atokioje kalno viršūnėje, paauglių sukilėlių grupė, pasivadinusi slapyvardžiais Rembo, Smurfas, Vilkas, treniruojasi ir prižiūri paimtą į nelaisvę moterį. Jie priklauso keistai jėgai, vadinamai "Organizacija". Po pasalos paaugliai turi slėptis džiunglėse. Ar, nepaisant visų sunkumų, jų vykdoma misija pavyks?
*****
20 val. KKC Romuva. "Buvau namie, bet…"
Rež. Angela Schalenec, Vokietija, 2019 m., drama, 105 min., vokiečių k. su lietuviškais ir angliškais subtitrais, N-13
Niekuo neišsiskirianti vidurinės klasės šeima – motina, paauglys sūnus ir mažametė dukra. Įprasta jos gyvenimo tėkmė pasikeičia tada, kai trylikametis moksleivis be pėdsakų išnyksta iš namų visai savaitei. Berniukui netikėtai grįžus, jo mama ir mokytojai panyra į gilius egzistencinius apmąstymus. Jie net nenumanė, kad jų laukia įvykis, pakeisiantis visų gyvenimus.
Naujausi komentarai