Rugpjūčio 4 d. Kaune, Kauno choralinėje sinagogoje, ir rugpjūčio 18 d. Vilniuje, Žydų kultūros ir informacijos centre, atidaromos šio prancūzų fotografo paroda apie chasidų bendruomenę. Abu renginiai nemokami.

J.Rouquette-Jarou – tarptautinio Bretanės fotografijos festivalio MIPE įkūrėjas ir vadovas, į šį festivalį pakvietęs dalyvauti ir keletą fotografų iš Lietuvos. Jis – Nime (Pietų Prancūzija) festivalio "Mistral" vadovas. Vietinių ir tarptautinių studijų vedėjas. Džiazo festivalių Le Jazz est la ir Jazz en Junas  oficialus fotografas. Nenutrūkstantys autoriaus projektai apie bulių kautynes, savita kelionių ir gamtos fotografija ir originalūs portretai (tarp jų – ir lietuvaitės, gyvenančios Prancūzijoje, modelio bei aktorės Miglės Rimaitytės) nepalieka abejingų žiūrovų, geros fotografijos mėgėjų.

Nuo jaunų dienų susidomėjęs fotografija, J.Rouquette-Jarou, be abejonės, ir dabar pro savo fotoaparato ieškiklį aistringai žvelgia į pasaulį. Nuolatos mokosi ir plečia savo akiratį, nenuilstamai ieškodamas naujumo, aktualumo ir estetiškumo. Šį kartą jis užsuko ir į Lietuvą.

Šiuo metu J.Rouquette-Jarou labiausiai įnikęs į reportažus apie žmogaus būtį, visuomenės sanklodą ir jos kontrastus, dažnai tiesiog nematomus ar net lengvai nepasiekiamus. Tad neatsitiktinai ir Kaune bei Vilniuje fotografas pristato savo paskutinius darbus iš ciklo apie chasidizmą, kurio ištakos glaudžiai siejasi su Lietuvos senąja istorija.

Chasidizmas – XVIII a. Rytų Europoje susiformavęs religinis judėjimas (hebr. chasid – pamaldus). Judėjimas pasklido po Ukrainą ir Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Tai dabartinis ultraortodoksinis žydų judėjimas, kuris jungia du pagrindinius tikslus: atsisakyti bet kokių modernių pakeitimų ir sukurti džiaugsmingą bendravimą su Dievu, kurį jie praktikuoja šokdami ir dainuodami.

J.Rouquette-Jarou parodoje savita menine kalba pasakoja apie šių žmonių maldą, išreikštą tykia ramybe, susikaupimu ir net pamaldžia aistra. Fotografijose – Lietuvoje nematyti vaizdai: bendruomenė, kuri globaliu mastu gyvena tarsi nuošalesniame pasaulyje. Čia Dievas garbinimas su džiaugsmu, net aistra. Chasidai tiki, kad taip Dievas išlaisvina sielą nuo visų rūpesčių, tad dainos bei šokiai tampa neatsiejama ritualo dalimi.

Fotografijose rasime "apakimą" prieš dieviškąjį didingumą, ryškų impulsyvumo ir muzikos, kurios negirdime fotografijose, ryšį. Pro menininko akis neprasprūsta detalės, jos labai svarbios fotopasakojimui. Fotografijose esantys daiktai –  mobilus telefonas, gėrimas "Sprite" –  atskleidžia žiūrovui papildomas šio pasaulio spalvas. Regis, chasidų modernumo atsisakymas visiškai neatmeta šiuolaikinio civilizuoto žmogaus patogumų.

Aistra, su kuria J.Rouquette-Jarou pasakoja apie šią bendruomenę, persmelkia ir fotografijas – dinamiškas, veržlias, intriguojamas, pulsuojančias pažinimo džiaugsmu.