- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškai mokyklai Musteikoje buvo lemta gyvuoti vos vieną žiemą. 1919 m. pavasarį lenkai, užėmę Vilnių, įsiveržė ir į Musteiką. Nušovė vieną lietuvių patriotą, sugriovė lietuvišką mokyklą, siekdami suimti, ieškojo ir T.Ivanausko, nes jis, apsisprendęs būti lietuviu, buvo tapęs Lenkijos priešu. T.Ivanauskui pavyko pabėgti į Kauną, o Honorata pasitraukė į Vilnių. Čia dirbo lietuviškoje gimnazijoje, Spaudos biure, vėliau tapusiame naujienų agentūra ELTA. Vilniuje tuo metu vyko didelis lenkų teroras prieš lietuvius, ypač – inteligentus, mokytojus. Jie buvo persekiojami, plėšiami jų butai, būta ir užpuolimų. Matydama, kad Vilniuje jai gresia suėmimas, 1920 m. H.Ivanauskienė pasiprašė atleidžiama iš lietuvių gimnazijos ir atvažiavo pas vyrą į laikinąja sostine tapusį Kauną. Čia T.Ivanauskas jau buvo įkūręs Gamtos tyrimų stotį, vėliau tapusią daugelio lietuviškų organizacijų, Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto kūrimo centru.
Ugdė jaunąją kartą
Tarpukariu Ivanauskai daug nuveikė skatindami jaunosios kartos pilietiškumą, lietuvybę. Šią veiklą jie vykdė per Šaulių sąjungą. "Partijas Ivanauskai suvokė kaip nieko gero neduodančias. Jie tikėjo, kad tik visuomeninės organizacijos gali padėti atkurti Lietuvą. Todėl T.Ivanauskas dalyvavo sudarant Šaulių sąjungos įstatus, o Honorata kartu su V.Putvinskio žmona Emilija tapo viena pirmųjų Šaulių sąjungos narių moterų. "Žvelgiant šių dienų akimis, gali atrodyti keistai, tačiau tais laikais svarstyta, ar moterys gali būti Šaulių sąjungos narės. Vyrai tvirtino: sukarintoje organizacijoje moterims ne vieta. O Honorata gynė: moterys, kaip visi šauliai, gali ir sportuoti, ir ginti tėvynę", – prisimena D.Vailionytė. Pasak jos, Šaulių sąjunga, tarpukariu turėjusi apie 60 tūkst. narių, padarė labai didelį darbą sulietuvinant Lietuvą. O per Šaulių sąjungą ugdant jaunąją kartą daug nuveikė ir H.Ivanauskienė.
Siekdama susipažinti su naujausiomis vaikų auklėjimo idėjomis, H.Ivanauskienė lankėsi užsienio šalyse. Čekoslovakijoje susipažino su Sakalų judėjimu, Italijoje – su Marija Montessori, užsidegė jos idėjomis, atvežė jas į Lietuvą – tapo pirmąja Lietuvos montesorininke, vėliau vis dėlto perėmė Friedricho Fröbelio idėjas. Kaune Honorata ėmė rūpintis miesto pakraščių vaikais. "Ten gyveno darbininkija, daugelis kalbėjo lenkiškai, Žaliakalnyje – rusiškai, Šančiuose – vokiškai. Pakraščių vaikai – purvini, dažnai ir neprižiūrėti. Honorata nusprendė per Šaulių sąjungą jiems organizuoti vasaros užsiėmimus. Iš pradžių jos didžiausias rūpestis buvo rasti vaikams auklėtojas. Ieškota šeimų nesukūrusių panelių – kad jos galėtų rimtai atsidėti darbui. Be to, reikalauta, kad jos būtų inteligentiškos, tvarkingos, gražiai atrodančios – gyvas pavyzdys vaikams. Tos panelės su vaikais dirbo keturiose aikštelėse: Vilijampolėje, Aleksote, Šančiuose, Žaliakalnyje (Ąžuolyne). Visą vasarą vaikams ten vykdavo užsiėmimai. Honoratai būdavo didžiausias malonumas, kai tie vaikai dainuodavo ne lenkiškas ar rusiškas, o lietuviškas daineles", – pasak D.Vailionytės, tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje organizuoti vaikams kultūringą vasaros poilsį.
H.Ivanauskienės organizuota veikla buvo masinė – vasarą joje būdavo užimama apie 800 vaikų.
Visuomenės veikėja organizavo ir atmintinų medžių sodinimo šventes Kaune, įgavusias platų mastą. Pirmojoje tokioje šventėje 1921 m. Karo muziejaus sodelyje buvo sodinami Laisvės medis, Vilniaus medis ir pan. Šventėje dalyvavo tuometis prezidentas Aleksandras Stulginskis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti.
Turėjo moteriško žavesio
Obelynę, tuomet – apleistą Marvos dvaro užkampį, Ivanauskai įsigijo 1923 m. Čia T.Ivanauskas užsiėmė sodininkyste. Į šį darbą įsijungė ir Honorata. Jie abu sodino alėjas, kurių Obelynėje buvo dvylika: eglių, lazdynų, šermukšnių, liepų, bijūnų, rožių ir kitos. "Kur kokius medžius sodinti, sprendė Honorata. Alėjos ir gėlynai buvo jos užsiėmimas, viskas buvo daroma jai vadovaujant. Tiesa, rožių alėja, tuometis Obelynės pasididžiavimas, buvo T.Ivanausko prerogatyva", – sako D.Vailionytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...