Į Istorinės Prezidentūros ekspoziciją sugrįžta valstybinių apdovanojimų kolekcija

  • Teksto dydis:

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse į Istorinės Prezidentūros ekspoziciją sugrįžta valstybinių apdovanojimų kolekcija. Joje – unikalūs, per okupacijas išsaugoti artefaktai iš 1920–1940 m. laikotarpio.

Ginti ir prisiminti

Parodos pavadinimas "Atiduok, ką privalai" (lot. Redde quod debes) kalba apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Šis Petronijui priklausantis posakis buvo iškaltas ant tarpukariu Karo muziejaus sodelyje įrengto aukuro, kurio ugnis primindavo nepriklausomybės kovas. Šis šūkis lydėjo ir pokario partizanų kovas.

"Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių požiūrių įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas", – yra sakęs prezidentas Valdas Adamkus.

Sugrįžta iš saugyklų

Ekspozicijoje "Atiduok, ką privalai: 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai" bus rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai.

Dalis šios kolekcijos jau buvo eksponuota 2005-aisiais atveriant Istorinę Prezidentūrą visuomenei. Tačiau dėl savo unikalumo ir specialių saugojimo sąlygų keletą metų lankytojus džiuginusi kolekcija buvo sugražinta privalomo poilsio į muziejaus fondus.

Šįmet pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę ir minint Vyties Kryžiaus statuto patvirtinimo šimtmetį, šią kolekciją vėl nuspręsta sugrąžinti į prezidento rūmus.

Dėl pagarbos

1918 m. atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą. 1919 m. vykusios kovos už valstybės išlikimą lėmė pirmąjį karinį apdovanojimą. Jau 1919 m. gegužės mėn. generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937) išleido Vyriausiojo karo vado įsakymą, kuriame paskelbė mintį apie apdovanojimus, o po mėnesio fronte įteikė pirmuosius kaspinėlius karininkams ir kareiviams, pasižymėjusiems mūšyje.

Skelbiant karinio ordino kūrimo konkursą buvo remiamasi Rusijos, Vokietijos imperijų ir Didžiosios Britanijos karinių ordinų pavyzdžiais.

1918 m. atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą.

1919 m. buvo įsteigtas kryžius "Už Tėvynę", skirtas apdovanoti kovose už nepriklausomybę pasižymėjusius karius, deja, jis nebuvo pagamintas.

1919 m. rudenį buvo nuspręsta, kad ordinas bus tokios pat formos, kaip esantis Lietuvos herbo raitelio skyde (dvigubas Jogailaičių kryžius). 1920 m. vasario 3 d. patvirtinus Vyties (nuo 1927 m. Vyčio) Kryžiaus statutą ir ordinui suteikus naują vardą, jis pradėtas gaminti ir teikti frontuose pasižymėjusiems kariams ir

1928 m. buvo įsteigtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas, o 1930 m. steigiant aukščiausiąjį valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną buvo priimtas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, sutvarkęs visą apdovanojimų sistemą. Ordinų, medalių ir kitų apdovanojimų įstatyme numatyti 32 apdovanojimai.

Kartu su trimis svarbiausiais ordinais – Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino buvo įtvirtinti aštuoni valstybinės svarbos medaliai ir pasižymėjimo ženklai: Vyčio Kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, Vytauto Didžiojo ordino medalis, DLK Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Šaulių žvaigždė.

1940 m. įsteigtas paskutinis Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Kariuomenės pirmūno medalis.

Tarpukariu Valstybės ordinų fondas buvo saugomas Prezidento kanceliarijoje. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, naikinamų valstybinių institucijų turto dalis pateko į muziejus. Būtent Lietuvos muziejininkų dėka unikali kolekcija nebuvo sunaikinta ir sulaukė nepriklausomybės atkūrimo. Okupacijų draskytose Latvijoje ir Estijoje šių artefaktų kolekcijų nepavyko išsaugoti.


Kas? Ekspozicijoa "Atiduok, ką privalai: 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai".

Kur? Istorinėje Prezidentūroje.

Kada? Atidarymas vasario 13 d. 17 d. Ekspozicija veiks iki 2023 m. vasario 16 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių