- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse į Istorinės Prezidentūros ekspoziciją sugrįžta valstybinių apdovanojimų kolekcija. Joje – unikalūs, per okupacijas išsaugoti artefaktai iš 1920–1940 m. laikotarpio.
Ginti ir prisiminti
Parodos pavadinimas "Atiduok, ką privalai" (lot. Redde quod debes) kalba apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Šis Petronijui priklausantis posakis buvo iškaltas ant tarpukariu Karo muziejaus sodelyje įrengto aukuro, kurio ugnis primindavo nepriklausomybės kovas. Šis šūkis lydėjo ir pokario partizanų kovas.
"Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių požiūrių įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas", – yra sakęs prezidentas Valdas Adamkus.
Sugrįžta iš saugyklų
Ekspozicijoje "Atiduok, ką privalai: 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai" bus rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai.
Dalis šios kolekcijos jau buvo eksponuota 2005-aisiais atveriant Istorinę Prezidentūrą visuomenei. Tačiau dėl savo unikalumo ir specialių saugojimo sąlygų keletą metų lankytojus džiuginusi kolekcija buvo sugražinta privalomo poilsio į muziejaus fondus.
Šįmet pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę ir minint Vyties Kryžiaus statuto patvirtinimo šimtmetį, šią kolekciją vėl nuspręsta sugrąžinti į prezidento rūmus.
Dėl pagarbos
1918 m. atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą. 1919 m. vykusios kovos už valstybės išlikimą lėmė pirmąjį karinį apdovanojimą. Jau 1919 m. gegužės mėn. generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937) išleido Vyriausiojo karo vado įsakymą, kuriame paskelbė mintį apie apdovanojimus, o po mėnesio fronte įteikė pirmuosius kaspinėlius karininkams ir kareiviams, pasižymėjusiems mūšyje.
Skelbiant karinio ordino kūrimo konkursą buvo remiamasi Rusijos, Vokietijos imperijų ir Didžiosios Britanijos karinių ordinų pavyzdžiais.
1918 m. atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą.
1919 m. buvo įsteigtas kryžius "Už Tėvynę", skirtas apdovanoti kovose už nepriklausomybę pasižymėjusius karius, deja, jis nebuvo pagamintas.
1919 m. rudenį buvo nuspręsta, kad ordinas bus tokios pat formos, kaip esantis Lietuvos herbo raitelio skyde (dvigubas Jogailaičių kryžius). 1920 m. vasario 3 d. patvirtinus Vyties (nuo 1927 m. Vyčio) Kryžiaus statutą ir ordinui suteikus naują vardą, jis pradėtas gaminti ir teikti frontuose pasižymėjusiems kariams ir
1928 m. buvo įsteigtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas, o 1930 m. steigiant aukščiausiąjį valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną buvo priimtas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, sutvarkęs visą apdovanojimų sistemą. Ordinų, medalių ir kitų apdovanojimų įstatyme numatyti 32 apdovanojimai.
Kartu su trimis svarbiausiais ordinais – Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino buvo įtvirtinti aštuoni valstybinės svarbos medaliai ir pasižymėjimo ženklai: Vyčio Kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, Vytauto Didžiojo ordino medalis, DLK Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Šaulių žvaigždė.
1940 m. įsteigtas paskutinis Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Kariuomenės pirmūno medalis.
Tarpukariu Valstybės ordinų fondas buvo saugomas Prezidento kanceliarijoje. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, naikinamų valstybinių institucijų turto dalis pateko į muziejus. Būtent Lietuvos muziejininkų dėka unikali kolekcija nebuvo sunaikinta ir sulaukė nepriklausomybės atkūrimo. Okupacijų draskytose Latvijoje ir Estijoje šių artefaktų kolekcijų nepavyko išsaugoti.
Kas? Ekspozicijoa "Atiduok, ką privalai: 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai".
Kur? Istorinėje Prezidentūroje.
Kada? Atidarymas vasario 13 d. 17 d. Ekspozicija veiks iki 2023 m. vasario 16 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...