Auksinių scenos kryžių apdovanojimus režisavęs Aurimas Kamantauskas, „Rekūrai“ vadovas, sakė norėjęs, kad vakaras neliktų vien tik ceremonija: „Mano tikslas – pakviesti žmogų į teatrą. Galbūt net tą, kuris iki šiol jo dar neatrado. Sukurti bendrą šventę, kurioje susitinka aktoriai ir žiūrovai – ekrane, gyvai ir per bendrą patyrimą.“
Režisuodamas jis vis grįžęs prie klausimo – kas iš tiesų yra Auksinis scenos kryžius. „Man norisi šį apdovanojimą suvokti kaip nuolatinį judėjimą aukštyn – tarsi kopimą į kalną, kuriame svarbus ne tik pasiektas taškas, bet ir visas kelias iki jo. Juk dažniausiai tikslą įsivaizduojame kažkur viršuje, tačiau būtent kelyje gimsta tikroji vertė“, – sako režisierius, scenos simboliais ir atspindėjęs kopimą į viršūnę.
Dar prieš susirenkant pagerbti talentus, teatro bendruomenė ir svečiai šurmuliavo ant raudonojo kilimo. Šioje dalyje svečius pasitiko ir kalbino Jaunimo teatro aktoriai Gintautė Rusteikaitė, Rūta Jonikaitė ir Simonas Storpirštis.
Vienas pirmųjų ant raudonojo kilimo žengė režisierius Karolis Zajauskas, nominuotas už spektaklio „Piteris Penas“ režisūrą (Kauno miesto kamerinis teatras). Paklaustas, ar pasakos tinka ir suaugus, režisierius sakė: „Tikiu, kad mes įrodėme, jog pasakos gali būti skirtos suaugusiesiems. Jos parašytos suaugusiųjų, iš jų patirties. Man teko skaityti daug pasakų jau brandžiame amžiuje ir jos atsiveria iš visai kitokios perspektyvos. Iš Piterio Peno galima pasimokyti nepamiršti, kad gyvenimas yra didelis nuotykis, o tai, kas po jo – dar vienas nuotykis. Tai moko žvelgti šviesiai ir lengvai.“
Ant raudonojo kilimo pasitiktas aktorius Andrius Gaučas sulaukė klausimo, kaip jautėsi elegantiškai judėdamas su milžinišku kostiumu Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. Aktorius pirmiausia dėkojo scenografijos ir kostiumų dailininkei Renatai Valčik. „Žinoma, tai atrodė kaip iššūkis, atrodė labai sunku, bet neįmanoma pasakyti „Ne“ tokiam žmogui kaip Renata. Lengva nebuvo, karšta, it nešiojama pirtis. Iki balerūno toli“, – juokėsi A. Gaučas, dar nežinodamas, kad tąvakar atsiims Auksinį scenos kryžių nepagrindinio vyro vaidmens kategorijoje už Kliunkio Pliumpio vaidmenį.
Ant raudonojo kilimo aktorė Saulė Gotbergė prisipažino, kad karalienės vaidmeniui įkvėpimo sėmėsi iš sūnaus. „Karalienė labai „išplaukusi“, ji keliauja po fantazijos pasaulį. Aš išsirinkdavau kelias sūnaus intonacijas, jis buvo mano įkvėpimas pasinerti į fantazijų pasaulį“, – sakė S. Gotbergė. Netrukus ir ji pelnė kryžių nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“.
Ant raudonojo kilimo netrūko jaudulio ir nuoširdžių prisipažinimų. „Pernai jaunojo aktoriaus kategorijoje, šiemet už vyro vaidmenį – augu. Noriu laimėti, bet nominantai stiprūs, nuostabūs, geri draugai. Labai jaudinuosi. Smagu būti nominuotam, bet laimėti truputį bijau“, – sakė Šarūnas Rapolas Meliešius, nominuotas už Piterio Peno vaidmenį spektaklyje „Piteris Penas“.
Be jau minėtų laureatų, šiemet Auksiniais scenos kryžiais įvertini šie kūrėjai: Adomas Juška – už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą Juozo Miltinio dramos teatre; moters vaidmens kategorijoje – Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Šok, Edita, šok“; už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Dominykas Vaitiekūnas, miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“ („Darbininkai“) atlikęs Hedwig vaidmenį.
Geriausios dramaturgijos kategorijoje apdovanota Laura Kutkaitė už spektaklio-performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją (MMLAB teatras, „Bilietų nėra“). Scenografijos kategorijoje geriausiu pripažinta Agata Skwarczynska, sukūrusi NKDT spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją; kostiumų dizaino – Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras), šokio spektaklio „Onos“ (Šeiko šokio teatras) ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) kostiumus.
Technologijų dizaino kategorijoje įvertintas Lukas Miceika už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją (Valstybinis ansamblis „Lietuva“); muzikos – Jievaras Jasinskis už baleto „Kopelija“ muzikinę rekompoziciją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT).
Kauno vardas skambėjo ir skelbiant geriausios operos solistės pavardę: apdovanota Gabrielė Bukinė už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos tarptautinis operos festivalis „PromFest“). Tarp baleto solistų geriausias buvo Edvinas Jakonis, įvertintas už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“ (LNOBT), už šio spektaklio choreografiją apdovanotas Martynas Rimeikis. Geriausios šokėjos / šokėjo kategorijoje apdovanotas Sigitos Mikalauskaitės ir Telmano Ragimovo duetas už šokio atlikimą įsivaizduojamoje M. K. Čiurlionio operoje „Jūratė“ („Operomanija“ ir Vilniaus senasis teatras).
NKDT spektaklis „Alisa Veidrodžio karalystėje“ pripažintas geriausiu spektakliu vaikams ir jaunimui – apdovanoti Žilvinas Vingelis ir R. Valčik. Geriausio lėlių ir objektų teatro spektaklio kategorijoje apdovanotos Jūratė Trimakaitė ir Elena Selena už Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklį „Lapiukas ir žiema“. Geriausias tarpdisciplininio scenos meno kūrinys – L. Kutkaitės spektaklis-performatyvi paskaita „Tremolo“ (MMLAB teatras, „Bilietų nėra“).
Tradiciškai pagerbti ir geriausi jaunieji scenos meistrai bei patyrusieji. Pradedančiosios menininkės / menininko kategorijoje išrinkta Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“ (Valstybinis jaunimo teatras), o padėka už ilgametę produktyvią kūrybą teatre, unikalią daugiaprasmę vizualinę kalbą apdovanotas Jonas Arčikauskas. Boriso Dauguviečio auskaras skirtas Benui Šarkai už performatyvią poetinio ir fizinio teatro kūrybą.
Naujausi komentarai