Įvertintas scenos kryžiais

Šie du ryškūs nepriklausomi menininkai, buvę Kauno šokio teatro "Aura" trupės nariai, prieš dvejus metus projektui "ID:D&G" susibūrė į duetą. Šį šokio spektaklį, kurio idėjos autoriai ir choreografai yra patys šokėjai, jie skyrė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendiniam skrydžiui per Atlantą atminti. Tiesa, į lakūnų atliktą žygdarbį čia stengiamasi pažvelgti naujai – šokiu daugiau keliami klausimai, kas yra herojiškumas šiais laikais, ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų, nei ieškoma atsakymų. Atsispyrę nuo visiems žinomo pasakojimo, padariusio įtaką kelioms lietuvių kartoms, šokėjai ieško sąlyčio taškų tarp praeities herojų ir šiuolaikinio žmogaus.

Spektaklį palankiai įvertino kritikai, teatro, šokio profesionalai: jis buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui. Į naują žygdarbio interpretaciją dėmesį atkreipė užsieniečiai: "ID:D&G" duetas šoko ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje. Prieš keletą dienų šokėjai grįžo iš Kinijos, kur konceptualią mito interpretaciją pristatė Pekino naujojo šokio festivalyje.

"Kinai nežino mito, kurį mes siejame su lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiu, tačiau nemanau, kad tai trukdo suvokti šį šokį, juo labiau kad jis – konceptualus. Atsiliepimai buvo geri", – pastebėjo M.Stabačinskas.

Jis Pekine šoko ir kituose "Menų spaustuvės" į šį festivalį vežtuose šokio spektakliuose: choreografės Birutės Banevičiūtės spektaklyje vaikams "Maži stebuklai" ir ironiškame "Contemporary?" Už šį šiuolaikinio šokio spektaklį M.Stabačinskas kartu su choreografais ir šokėjais Agne Ramanauskaite ir Pauliumi Tamole yra pelnęs Auksinį scenos kryžių. Šokio spektaklis įvertintas kaip scenos meno reiškinys. Kaip geriausias šokėjas aukščiausią Lietuvos scenos meno apdovanojimą M.Stabačinskas yra pelnęs už vaidmenį vokiečių choreografo Johanneso Wielando su "Auros" trupe pastatytame šokio spektaklyje "Melancholijos dėžutė".

Kartotis neįdomu

M.Pinigio ir M.Stabačinsko kūrybinis duetas gimė kur kas anksčiau nei "ID:D&G". Atlikti pagrindinius vaidmenis, šokti kartu juos dažnai sustatydavo Birutė Letukaitė ir kiti su "Auros" trupe dirbę choreografai. "Scenoje mums su Mariumi lengva, mes daug dalykų matome taip pat. Statant "ID:D&G" nesutarimų, ginčų nebuvo – buvo vienas kito palaikymas. Visi kuriantys žmonės išgyvena tokias savotiškas sūpynes, kai viskas, kas susiję su nauju pastatymu, atrodo arba labai gerai, arba labai blogai. Šį spektaklį statėme metus – visko buvo. Spektaklio trukmė – tik 45 minutės. Tačiau žiūrovai neįsivaizduoja, kiek darbo, širdies, ieškojimų į jį įdėta", – užsiminė M.Stabačinskas. Pasak jo, didelis indėlis į spektaklį yra režisierės Vilmos Pitrinaitės ir dramaturgės Monikos Jašinskaitės.

Įkvėpti šio projekto sėkmės, M.Stabačinskas ir M.Pinigis stato naują šokį. "Idėjos kol kas neišduodame. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes su Mariumi visą laiką stengiamės atrasti kažką naujo – naują judesio stilistiką ar panašiai. Kartoti tai, ką žinome, ką jau esame išmokę, mums neįdomu", – apie kitais metais rampos šviesą išvysiantį spektaklį užsiminė M.Stabačinskas.

Projektą skiria Kaunui

Sulaukiantys nemažai kvietimų dalyvauti šiuolaikinio šokio pastatymuose Vilniuje ir Klaipėdoje, M.Pinigis ir M.Stabačinskas siekia kurti Kaune. "Mes Kauno patriotai: norime kurti savo mieste, nors tam dažnai nėra tinkamų sąlygų", – užsimena šokėjai. Į šią problemą – šokio menui pritaikytų erdvių trūkumą mieste – naujuoju šokio projektu "(g)round zero" bando atkreipti dėmesį M.Pinigis ir kitas projekto autorius – gatvės šokių atstovas Marius Paplauskas.

Pasak M.Pinigio, iš Kauno, neturėdami palankių sąlygų kurti, išvažiuoja nemažai šokėjų, choreografų, kitų scenos meno atstovų. "Kai kalbama apie Teatro fabriką ir kai manęs paklausia, kokie šokėjai, choreografai čia dirbs, tenka gerai pasukti galvą. Tačiau tai, kad daug meno žmonių išvažiuoja, mane kaip tik skatina likti. Turėjau kvietimų dirbti užsienyje, tačiau aš matau misiją kurti Kaune. Matau galimybę čia tobulėti ir tobulinti Kauno meninį gyvenimą. Be to, man rūpi visuomeniniai dalykai. Norime tapti jaunų žmonių herojais: net ir neturėdami tinkamų sąlygų dirbti, mes liekame čia, Kaune", – užsiminė šokėjas ir vylėsi, kad tai galbūt paskatins Kaune pasilikti ir kitus jaunus žmones.

Pašnekovo žodžiais, sunku apibūdinti, koks – šiuolaikinio šokio ar gatvės šokio – spektaklis bus naujasis pastatymas: "Šiais laikais šiuolaikinio šokio ribos išsitrina. Su šokiu maišosi vis labiau populiarėjantis cirkas, dramos teatras naudoja vis daugiau judesio: mes su Mantu kūrėme choreografiją Jono Jurašo "Barborai", konsultavome ir režisierių Artūrą Areimą."

M.Pinigis – ne tik šokėjas, choreografas. Jis ir diplomuotas politologas. Anksčiau Vytauto Didžiojo universitete dėstęs ir politologiją, šiemet apsiribojo tik šokio disciplinomis. "Politologijos studijos buvo ne tik dėl diplomo – jos išugdė manyje visuomeniškumo jausmą. Dabar dėstyti politologijos disciplinų nebespėju. Turiu darbų Klaipėdoje, Vilniuje, nemažai laiko praleidžiu gastrolėse. Be to, turiu šeimą – auga sūnus", – užsimena šokėjas, su žmona viešųjų ryšių specialiste Agne auginantis pusantrų metų sūnų Emilį.