Keliaujant Istorinės Prezidentūros sodelyje (Kauno senamiestyje) nuo vienos didelės fotografijos prie kitos, akivaizdu, kad ūkio, žemės ūkio ir pinigų reformų rezultatai buvo įspūdingi. Tarpukariu Lietuvos gyventojų piniginėse pradėjo šlamėti stipri ir stabili nacionalinė valiuta - litas. Žymiai padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo sunaikintos pramonės įmonių skaičius, modernėjo žemės ūkis, sukurtos visai naujos jo gamybos šakos, o eksportuojami lietuviški produktai buvo dedami net ant vokiečių, anglų, palestiniečių, egiptiečių, argentiniečių stalų. Šalies veidą pakeitė ir tuo metu nutiesta moderni susisiekimo arterija - Žemaičių plentas - bei iškilę modernizmo architektūros perlai, kurie dėl savo unikalumo šiandien priskiriami išskirtinei, tautiškų motyvų kupinai kaunietiškosios architektūros mokyklai. Reformos smarkiai keitė ir visuomenės mąstymą bei vertybes.

Fotografijų parodoje lankytojus nustebins akimirka iš 1922-aisiais įkurto Lietuvos universiteto gyvenimo - istorinėje nuotraukoje užfiksuota, kaip studentai troško mokytis: netilpę į sausakimšą auditoriją prof. V. Biržiškos paskaitos klausėsi net tarpduryje ar pasilipę ant kopėčių. Taip pat galime didžiuotis, kad 1918 metais Lietuva suteikė moterims pilietinės teises ir buvo viena pirmųjų valstybių, tai padariusių Europoje. Moterys turėjo galimybę siekti aukščiausių valdžios postų.

Istorinė Prezidentūra primena, kad tarpukariu Lietuva garsėjo ir užsienyje. Jos vardas ne kartą skambėjo tarptautinėse sporto, meno, aviacijos bendruomenėse. 1934 metais šeši Lietuvos aviatoriai savo šaliai padovanojo dar vieną progą džiaugtis. Tų metų vasarą lietuvio Antano Gustaičio sukonstruotais orlaiviais trys ANBO IV lėktuvų įgulos pakilo į skrydį aplink Europą. Lėktuvai apskrido 16 Europos miestų, pasiekė greičio rekordą ir pristatė plačias savo šalies aviacijos galimybes.

1937-aisiais mūsų šalis sužibėjo Paryžiuje, pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Pasaulį Lietuva sužavėjo liaudies meno dirbiniais, tapytais krašto vaizdais ir kitais eksponatais. Parodoje, kurioje dalyvavo net 46 valstybės, pasirodyta labai sėkmingai: Lietuva pelnė 58 apdovanojimus - 44 lietuvių menininkai apdovanoti aukso, sidabro, bronzos medaliais ir garbės diplomais. O kur dar 1937-ųjų ir 1939 metų didžiosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalės.

Istorikai vieningai sutaria, kad 1918 m. paskelbti nepriklausomybę buvo savotiška avantiūra, o išlaikyti ją prilygo stebuklui. Tačiau per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiekta šalies pažanga nėra nei avantiūra, nei stebuklas - tai Lietuvos žmonių susitelkimo ir darbo rezultatas, - teigia parodos organizatoriai.