Istorinis banko pastatas atsiveria vokalinei muzikai

Žemiška ir dvasinga

Lietuvos banko Kauno rūmų pastatas – Lietuvos centrinės bankininkystės simbolis, savo interjeru ir eksterjeru išsiskiriantis objektas, simbolizuojantis Kauno klestėjimą tarpukariu. 2025-aisiais sukaks 100 metų nuo dienos, kai buvo padėtas kertinis pastato akmuo.

Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje stovintys rūmai – architekto Mykolo Songailos kūrinys. Neoklasicizmo stiliaus pastato interjerui įrengti buvo panaudota brangių medžiagų, Vakarų Europoje įsigyta baldų ir šviestuvų. Daug kultūros vertybių, antikvarinių daiktų iki šiol liko savo paskirties vietoje. Banko sienas puošia 20 įžymių to meto lietuvių dailininkų kūrinių.

Pastato istorijoje galima rasti ženklą, kurį šiandien galime laikyti nulėmusiu buvusios pagrindinės Lietuvos finansinės institucijos ryšį su menu: 1928 m. pabaigoje pastatą pašventino garsusis Lietuvos dainius prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.

Po nepriklausomybės atkūrimo iš naujo įvertinus lokacijas, kuriose kurta moderni Lietuvos valstybė, istorinis Lietuvos banko pastatas 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu. Nors ir buvo atviras visuomenei, jo valdytojai itin atsargiai vertino galimybę įsileisti ne tik ekskursantus. Proveržis įvyko 2022-aisiais, kai banko salėje buvo įkurdinta legendinės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“.

Šimtas karstų, iš kurių aukštyn stiebėsi pušys ir berželiai, skambėjo paukščių giesmės, – taip buvo ne tik įvaizdinta karo padarinių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kauniečiai joje įžvelgė ir dar vieną – gyvenimo ir materialaus gėrio, kurį simbolizavo istorinis pastatas ir jo funkcija, paralelę. Tai, kad netrukus banko rūmuose suskambės gyvai atliekama muzika, teikia vilties, kad solidžia prabanga dvelkiančiame pastate meno projektai svečiuosis dažniau.

Girdėsite kūrinių, kuriuose nagrinėjamos žmogaus gyvenimo prasmės temos ir jo ryšys tarp gamtos ir Dievo.

Aštuoni balsai

Pirmą kartą Pažaislio muzikos festivalis rengia koncertą šioje nepaprastoje erdvėje, kurioje 2019 m. suburtas kolektyvas festivalio publikai pristatys muzikinę programą „More Sweet Than My Refrain“.

Vokalinis ansamblis „Duodeco“ – Vilniuje įsikūręs jaunas aštuonių muzikos profesionalų kolektyvas, kuriam vadovauja perspektyvus choro dirigentas ir dainininkas Povilas Vanžodis. Tai repertuaro prasme lankstus, šiuolaikiškas ansamblis, atliekantis tiek senąsias, tiek šių dienų muzikines kompozicijas ir besistengiantis populiarinti ansamblinio dainavimo žanrą Lietuvoje.

Muzikuodami ansamblio nariai siekia nepriekaištingo ir darnaus skambesio, kuris taptų etalonu kitiems kolektyvams, žavėtų klausytoją. Vokalinio ansamblio sudėtis: sopranai – Augustė Andrijauskaitė ir Justina Leinartaitė, altai – Ūla Zemeckytė ir Evita Rudžionytė, tenorai – P. Vanžodis ir Evaldas Alekna, bosai – Gabrielius Gaidamavičius ir Arūnas Maliukas.

Nuo susikūrimo pradžios ansamblis kiekvienais metais kviečiamas dalyvauti didžiausiame Vilniaus senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“. 2021 m. kolektyvas tapo nacionalinio vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ nugalėtoju ir 2022 m. tarptautinio konkurso Latvijoje „Silver Bells“ ansamblių kategorijos nugalėtoju.

Dievas, žmogus, gamta

„Dar mielesnis už mano refreną“ – šiais rašytojo Ralpho Waldo Emersono poemos žodžiais pavadintas ansamblio „Duodeco“ koncertas. Savo kūryboje R. W. Emersonas, pasitelkdamas gamtos vaizdinius, kviečia suvokti visatą kaip visapusį vienetą, apimantį žmogų ir gamtą, materiją ir dvasią, kaip tarpusavyje susijusias Dievo išraiškas.  Rašytojas tikėjo, kad Dievas atsiskleidžia per gamtą. Kaip ir jo britų romantizmo laikotarpio bendraamžiai, jis matė tiesioginį ryšį tarp žmogaus, gamtos ir Dievo. Tad šioje programoje girdėsite kūrinių, kuriuose nagrinėjamos žmogaus gyvenimo prasmės temos ir jo ryšys tarp gamtos ir Dievo“, – taip artėjančio koncerto programą pristatė P. Vanžodis.

Koncertas Kaune bus tarsi muzikos meditacija, kupina įvairių kultūrų, skirtingų šalių ir muzikos stilių skambesių. Klausytojai turės progą išgirsti pirmą kartą Lietuvoje skambėsiančius jaunų užsienio kompozitorių kūrinius. Vienas iš tokių yra išskirtinis Jennifer Lucy Cook (JAV) kūrinys „Time“, kuris 2022 m. tapo jaunųjų kompozitorių konkurso „Cantus“ nugalėtoju. Šiame kūrinyje susijungia skirtingi žanrai ir kompozicinė stilistika, kuri panaikina ribas tarp chorinio repertuaro ir popmuzikos.

Kito jauno kompozitoriaus Samo Robsono (JAV) aranžuotas amerikietiškojo stiliaus spiričiuelio kūrinys „Hear My Prayer“ puikiai perteiks šio liūdnos ir ilgesingos nuotaikos žanro prigimtį per sodrią aštuonių balsų harmoniją ir improvizacijos elementus. Taip pat programoje skambės dviejų JAV kompozitorių, pelniusių „Grammy“ apdovanojimus, kūriniai – Erico Whitacre „Sleep“ ir Caroline Shaw trečia dalis iš ciklo „To The Hands“. Koncerto pabaigoje skambės anglų kompozitoriaus Howardo Skemptono kūrinys, kurio pavadinimas sutampa su programos pavadinimu, – „More Sweet Than My Refrain“.

Kitokia erdvė, kitokie koncertai

Pažaislio muzikos festivalio vienas skiriamųjų bruožų – koncertai išskirtinėse ir istorinę reikšmę turinčiose erdvėse. Šių metų festivalyje, be koncerto Lietuvos banko Kauno rūmų pastate, publikos laukia dar viena nauja erdvė.

Rugpjūčio antrąjį sekmadienį festivalis nusikels į didingą, beveik 400 metų istoriją menantį Žemosios Panemunės dvarą, kuriame skambės kerintys VDU kamerinio orkestro, solistų Gabrielės Bukinės, Jorio Rubinovo ir dirigento Vytauto Lukočiaus atliekamos muzikos garsai. Tačiau publikai naujiena bus ne tik koncertas šioje erdvėje, bet ir Pažaislio muzikos festivalio partnerio – gurmaniškų sūrių krautuvėlės „Vieno prancūzo sandėliukas“ paruošta speciali programa.

Publika kviečiama atvykti prieš koncertą į pikniką „Pietūs ant žolės“, kurio metu bus galimybė daugiau sužinoti apie Žemosios Panemunės dvaro istoriją, Lietuvos dvarų kultūros tradicijas.

Kas? Koncertas „MORE SWEET THAN MY REFRAIN“.

Kur? Lietuvos banko Kauno rūmuose.

Kada? Liepos 19 d. 19 val.