- Lukas Alsys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais norisi pakalbėti labai konkrečiai apie dalykus, kurie formuoja aktorių nuo pat pirmų jo žingsnių scenoje iki pasamprotavimų apie plačiuosius teatro vandenis, todėl šis pokalbis su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriumi Mantu Bendžiumi – vienu iš šį sezoną jį papildžiusio jaunųjų aktorių tryliktuko, kaip niekad konkretus ir tiesmukas.
– Prisiminiau, kaip aktorius pradeda ruošti ir liepia suvaidinti gyvūną, tad noriu paklausti, kokį gyvūną pasirinkai tu?
– Tinginį ir grifą. Pasirinkau juos nes jie visiškai skirtingi. O tinginį naudojau net stojamųjų egzaminų metu.
– Yra tokia teorija, kad aktoriai personažams įkvėpimo gali pasisemti iš gyvūno – jo elgsenos, instinktų, charakterio. Ar pats naudoji tokį metodą?
– Iš tiesų niekada apie tai nepagalvojau. Gal kartą esu pagalvojęs, bet manau, kad tai būtų labai tikslinga. Bet tuo keliu aš neinu. Pamenu, kaip vieną savo kurtą vaidmenį gretinau su šunimi.
– Kaip yra su vaidybos sistemomis, įvairiais metodais. Ar yra laiko vaidinant galvoti apie visą tai?
– Galvojau, kad nėra laiko, o pasirodo, kad jo atrasti įmanoma. Asmeniškai aš negalvoju apie sistemą, kaip apie formulę, kurios privalu laikytis, norint sukurti vaidmenį, bet labiau naudoju jas intuityviai. Ateina mintis, kad dabar padarysiu taip arba kitaip, ir žinodamas priemonę bandau pasinaudoti proga. Atsiranda terpė laviravimui tarp vaidmens atlikimo, laisvė. Galbūt sistema yra ne tai kas suteikia impulsą kurti, o laisvė, kai tu pagavai vaidmens esmę. Bet jai pagauti privalai suvokti aktorinio meistriškumo priemones
– Kada laviravimas galimas spektaklyje?
Svarbiau kurti, o ne rezultatyviai naudoti save ir bandyti parduoti savo pavardę.
– Labai priklauso nuo režisieriaus. Jis turi duoti aiškius rėmus, kuriuose gali improvizuoti. Pats blogiausias dalykas, kas gali nutikti, – tai juokas, kuris užvaldo improvizuojant, nes tada pradedi juokinti publiką, o ne vystai ir tęsi vaidmenį.
– Ar teko dirbti su režisieriumi, kuris visiškai neleidžia improvizuoti?
– Ne, nėra tekę, visi suteikia kažkokią laisvę. Kartais spektaklis gali būti techniškai tikslus, kuriame erdvės laviravimui yra mažiau, bet jos vis tiek yra.
– Pats užsiimi ne tik vaidyba, muzika tavo gyvenime – taip pat svarbus dėmuo.
– Keturiolikto gimtadienio proga tėvai padovanojo gitarą. Pradėjau groti, pasidarė neįdomu, tada pradėjau dainuoti, vaidinti teatro būrelyje. Ir ilgainiui tiek teatras, tiek muzika pradėjo vesti į vieną tikslą, pintis tarpusavyje.
– Aktorius šiomis dienomis yra simbolis. Jis nešą žinutę. Koks, tavo nuomone, šiandien yra reikalingas aktorius?
– Jis turi išnaudoti visus įmanomus savo įrankius: vokalą, judesį, vaidybos gebėjimu. Privalu juos lavinti visą laiką. Bet, manau, labai svarbu aktoriui suprasti kodėl jis yra viename ar kitame projekte. Tai yra varomoji jėga. Dirbti iš reikalo yra sunku.
– Nuo ko priklauso vaidmens suvokimas?
– Nėra vieno kelio. Režisierius ir aktorius turi bendradarbiauti, siekdami atrakinti vaidmens paslaptis, diskutuoti, bet būna, kai vizijos prasilenkia, tada aktorius mėgina prisitaikyti arba gražiai atsisako.
– Kaip elgtis dirbant iš reikalo?
– Per repeticijas būna minčių nesigilinti ir tiesiog tai padaryti. Bet artėjant premjerai kyla noras nemeluoti sau ir žmonėms, tada stengiesi nuoširdžiai padaryti kaip įmanoma geriau ir nuoširdžiau. Svarbiausia yra supratimas – ką aš duosiu žiūrovui ir pats gausiu iš šio vaidmens.
– Aktorius sako, kad visą gyvenimą mokiniesi. Kaip vyksta tobulėjimas, uždarius akademijos duris?
– Niekada nematysi akivaizdaus profesionalumo lygio kylimo, kaip kokiame kompiuteriniame žaidime. Tai labiau patirties, suvokimo dalykas, kuo daugiau, įvairiau dirbi, tuo darosi lengviau ieškoti, bandyti, prisiversti dirbti ir eksperimentuoti su savimi, savo vaidmeniu.
– Kokį savo personažą labiausiai brangini šiandien?
– Pats pirmasis mano vaidmuo spektaklyje "Idiotai". Bet galbūt dar neturiu TO vienintelio vaidmens.
Žinoma, aktorių kiekis didiną konkurenciją. O tai yra gerai, nes tai varo aktorius į priekį.
– Turi personažą, kurį vieną dieną norėtum suvaidinti?
– Aš norėčiau suvaidinti boksininką. Su visu fiziniu pasirengimu, kaip rodo per filmus. Iššūkis būtų suvaidinti Romeo.
– Turi Lietuvos teatre mėgstamą režisierių?
– Manau, kad Oskaras Koršunovas. Man atrodo, kad aš jį suprantu kaip žmogų, man patinka jo stilius, energija. Man reikia jo spektaklių šiame gyvenimo etape.
– Iš kurių aktorių semiesi patirties, įkvėpimo juos stebėdamas?
– Dainius Kazlauskas, Valentinas Masalskis, Mantas Zemleckas, Martynas Nedzinkas, jie mane įkvepia. Pastaruoju metu mane žavi visi aktoriai, kurie sugeba vaidinti natūraliai ir paprastai – be formos, pompastikos ir teatrališkumo. Labiausia vertinu juos už jų gebėjimą įtikinti.
– Aktorius kartais kuria ne personažus, o žaidžia savo charakteriu, savo pavarde, populiarumu. Kaip vertini aktoriaus, kaip prekės ženklo strategiją?
– Aš manau, kad svarbiau kurti, o ne rezultatyviai naudoti save ir bandyti parduoti savo pavardę, ir visur naudoti savo atrastus dalykus scenoje. Galų gale, tada tu tampi visur vienodas. Nesvarbus yra populiarumas, svarbiau, mano galva, bėgti nuo savęs ir stebinti kitus bei save savo darbais. Aš norėčiau nematyti scenoje aktorių asmens, norėčiau matyti jų sukurtus personažus, bet kartais juos atskirti vieną nuo kito yra sudėtingas dalykas...
– Ne per daug aktorių Lietuvoje, ar užteks jiems personažų?
– Niekada nesusimąsčiau. Yra kiek yra. Čia nuo jų priklauso, kiek jie dirbs, tiek ir turės darbo. Žinoma, aktorių kiekis didiną konkurenciją. O tai yra gerai, nes tai varo aktorius į priekį. Teatre, kaip ir visur, kuo daugiau draugų, tuo daugiau darbų... Natūralu...
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...