Savo kolekcijas mados mėgėjams jaunieji dizaineriai turėjo galimybę pristatyti net devynioliktą kartą – tiek metų nekomercinį mados renginį organizuoja Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. Kaip juokauja renginio organizatoriai, kai kurie šiuolaikiniai jaunieji kūrėjai apskritai pirmuosius gyvenimo žingsnius žengė dar tada, kai pirmąkart buvo surengtas šis studentiškas mados šou.
Pasak kolegijos Aprangos dizaino katedros vedėjos Stellos Justinos Kasperavičienės, kuri yra viena pagrindinių organizatorių nuo pat renginio ištakų, praeityje būta pačių įvairiausių eksperimentų, kuriuos publikos dėmesiui išdrįso pateikti jauni kūrėjai. Žiūrovų atmintyje yra užstrigę epizodai, kai vienais ar kitais metais podiumu išdrįso žygiuoti žavingi senjorai, seksualios merginos, vyrukai su aukštakulniais, kai kurias kolekcijas pristatė netgi namų augintiniai.
Šiemet renginyje dalyvavusių kūrėjų dėmesys buvo telkiamas į naujos tapatybės kūrimą, naudojant šiuolaikinio gyvenimo ženklus.
„Apkalbos 2017“ vyko lofte „Gargaras“, esančiame Raudondvario pl. 101.
Kokias mados tendencijas siūlo jaunimas?
Trina. Akivaizdžiausia tendencija – normų ignoravimas. Nesvarbu nei amžius, nei lytis, nei proga. Tiulio rankovės ir sportiniai bateliai – puiku. Dirbtinai neformuoti plaukai – tinka, vaikinai su makiažu ir aukštakulniais – gerai, natūralus, tarsi negrimuotas veidas – visiška norma. Dizaineriai visai nenori žmogaus kūno supakuoti taip, kad maksimaliai išryškėtų lyties, jaunystės ir statuso patrauklumas. Laisvės skonį duoda tokie modeliai, kurios gali vilkėti bet kas (Aistė Julita Pauliukevičiūtė, Darja Dobliaševič – KTU; Inesa Nausėdaitė, Kauno kolegija, Monika Veisbergaitė – Kauno kolegija).
Žvelgia. Jaunus žmones stebėti nuo kūdikystės pripratino medijos. Ir jie stebi bei kolekcijose tarsi pro mikroskopą fiksuoja viską. Žiūrovų komentarams pateikia marmuro rašto grožį, smaragdinio miško tankmę, saldainių vazoje spalvas ir formą, analizuoja šešėlių atspalvius ir žaismą (Brigita Pociūtė – Kauno kolegija; Simona Šalaševičiūtė – KTU; jungtinė KTU kolekcija; Goda Stoškutė – Vilniaus kolegija).
Sportuoja. Daugybė kolekcijų nebeapsieina be sporto atributikos – patogių timpų, specialių akinių. Laisvės skonį sustiprina judesių nevaržantys, išplatinti kirpimai, neteplios spalvos, prakaitą sugeriantys audiniai. Jeigu dar nežinojote, puikiai sportuoti galima ir su kailiniais. Aišku tik ten, kur yra šalta. Pirmiausia –kalnuose. (Aurelija Lisauskaitė – Kauno kolegija). Tegyvuoja visagalis neoprenas. Panašu, kad ankstesnės kartos nebuvo jo šitaip karštai įsimylėjusios.
Stebina. Vargu ar įmanoma šiais laikais šokiruoti interneto vaizdų pertekusią publiką. Bet stebinti jaunimas vis dar sugeba. Publika provokuojama stilizuotais smurto, apsinuoginimo, beprotybės ženklais. Kaip reaguosite į sumuštų veidų grimą, atsargiai parodytas krūtis, kraujo raudonį primenančius audinius? (Ry Bi – Kauno kolegija). Vis dėlto kaip tikras manifestas suskamba klasika, įvilkta į šiandienos kontekstą (Eglė Matutytė).
Koduoja. Jaunų dizainerių dėmesį dažniausiai patraukia architektūra. Ištisos kolekcijos įkvėptos miesto ritmo ir jo subkultūrų (Jungtinė ŠU studentų kolekcija). Kai kurie modeliai primena pastatų kolonas, fontanų skulptūras, rūbuose atpažįstamas laiptų pakopų ritmas, kai kurie siluetai primena besiplaikstančias vėliavas (jungtinė JVMF kolekcija). Modeliai žygiuoja natūraliai, tarsi gatve, niekas nebereaguoja į gatvėse keliamą triukšmą. Jaunimas skaito ir rašo grafičius, tačiau nebesipainioja į lozungus. Išskyrus vieną kitą ant drabužio užrašytą šūkį (Sandra Klimašauskaitė-Upe – Kauno kolegija).
Keičia. Dažniausiai dizaineriai mėgina pakeisti rūbo paskirtį. Striukės susitrumpina, rankovės nusiima, kišenės prisideda (Polina Sotirova, Bulgarija). Drabužiuose pasitelkiama optinė iliuzija, kai sunku žiūrovas turi pasirinkti pats. Kas tai? Sijonas ar kelnės? Tunika ar pelerina? Suknelė ar marškiniai? Spindi. Šiemet blizgesio ir spindesio – su kaupu. Dažniausiai viskas žiba tamsoje, todėl dizaineriai mielai dekoruoja juodą audinį, myli blizgią odą, žybsinčius aksesuarus. Vis dėlto dauguma subtilumo egzaminą išlaiko – žibėjimas subtilus, kaip vandens lašeliai, tolimi žvaigždynai. Retkarčiais blyksteli prabangus šilkas ar oda (Marija Kazakevičiūtė – VDA).
Dominuoja. Valdovo vaidmuo perteikiamas įprasta atributika – juoda spalva, užtrauktukais, aristokratiškų siluetų kostiumais, nugalėtojo žvilgsniu ir eisena (Aistė Julita Pauliukevičiūtė). Pergalės pojūtį sustiprina ne tik statuso ženklai, tačiau ir svita. Dizaineriai paklusnumo, sutramdymo pozas perteikia maskuodami rankas. O tai galima padaryti skandinant jas ilgose ar plačiose rankovėse, įkalinant į pelerinas, įpančiojant į klostes, diržus, draperijas. Ieško savęs ir unikalumo. Dauguma dizainerių to net neslepia – kolekcijų pristatymuose labai dažnas žodis „identitetas“ (Evelina Kovalenkinaitė – Kauno kolegija).
Geriausiai jaunimas įvaldę ieškoti savęs keliaudami. Kryptį galima pasirinkti pačiam. Dėl to vieni keliauja į protėvių praeitį, etnospasaulį (Iveta Jasiūnaitė – VDA; Zelma Kačkane – Rezeknės technologijų akademija), kai kuriuos aiškiai traukia Rytai (Toma Stašytė – Kauno kolegija), trečius – džiunglės. (Monika Zinkevičiūtė – Kauno kolegija; jungtinės VDA ir VDU kolekcijos). Savęs paieškos nuveda ir į virtualią realybę (Karolina Balsevič – Kauno kolegija).
Naujausi komentarai