- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su Rokiškio krašto muziejumi kviečia į įspūdingą parodą, kurioje pirmą kartą kaip visuma pristatomos Rokiškio dvaro vertybės, saugomos abiejose institucijose.
Indėlis į ornitologiją
Kalbant apie ryšių su Lietuva turėjusias užsienio kilmės didikų gimines, dažniau akcentuojami išlikę nekilnojamojo paveldo objektai. Tačiau atidesnis žvilgsnis padeda pažinti prasmingą aristokratijos atstovų veiklą, kurios rezultatai tapo svarbia krašto kultūros dalimi. Vienas tokių – grafas Konstantinas Tyzenhauzas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos ornitologijoje.
Livonijos vokiečių kilmės Tyzenhauzų giminės atstovas grafas Konstantinas (1786–1853) buvo garsus Lietuvos zoologas, daugiausia gilinęsis į mokslą apie paukščius.
Rokiškio dvaro savininko Ignoto Tyzenhauzo sūnus po mokslų Varšuvoje grįžo arčiau namų – Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus ir tapybą pas Joną Rustemą, mokėsi pas žymų gamtininką Stanislovą Bonifacą Jundzilą.
1812 m. kare kaip lenkų dalinių karininkas dalyvavo Napoleono žygyje į Rusiją. Po karo kurį laiką slapstėsi užsienyje. Po amnestijos parvykęs į gimtuosius kraštus, K.Tyzenhauzas sugrįžo ir prie savo aistros – gamtos mokslų. Jis tyrinėjo Vidurio Europos paukščius, palaikė ryšius su žymiausiais to laiko Europos ornitologais, daug keliavo po Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir kitas Europos šalis.
Grafo K.Tyzenhauzo palikimas svarbus ne vien mokslui – jis sukaupė meno kolekciją, kurioje 1840-aisiais būta daugiau nei 60 kūrinių.
Mokslinė ir meninė veikla
K.Tyzenhauzas surinko didelę biblioteką, kurioje ypač turtingas buvo ornitologijos skyrius. Grafas turėjo 3 tūkst. paukščių iškamšų ir didžiulę kiaušinių kolekciją. Daug prisidėjo prie zoologijos žinių skleidimo Lietuvoje ir Lenkijoje, sukūrė ornitologijos nomenklatūrą ir terminologiją lenkų kalba.
Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) grafas įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą.
Prieš mirtį grafas pavedė sūnui Reinoldui išleisti jo neužbaigtą ir paties iliustruotą mokslinį darbą apie paukščių kiaušinius. Sūnus įvykdė tėvo pavedimą: 1862 m. Varšuvoje buvo išleistas K.Tyzenhauzo atlasas "Lenkijos paukščių ovologija", kuris, mokslininkų nuomone, ir dabar neprarado aktualumo.
Grafo K.Tyzenhauzo palikimas svarbus ne vien mokslui – jis sukaupė meno kolekciją, kurioje 1840-aisiais būta daugiau nei 60 kūrinių.
Ją jis surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K.Tyzenhauzas kūrinius rinkęs "net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje". Galima sakyti, kad ši frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija. Su Prancūzija K.Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno.
Be to, grafas yra autorius kelių šimtų paveikslų ir piešinių, kurių dauguma saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje.
Turtinga ekspozicija
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir Rokiškio krašto muziejaus rengiamai parodai pasitelktas minėtas A.Pšezdzieckio posakis – projektas pavadintas "Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija".
Didelę parodoje eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt. Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K.Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys. Grafai taip pat turėjo gausius "Vilniaus albumo" litografijų, Lenkijos ir Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius.
Parodoje išryškinamos dvi garsios grafų moterys – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė ir Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė, kurių talentai ir geri darbai atsiskleidė įvairiose srityse. Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė yra pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba.
Parodą taip pat papildo K.Tyzenhauzo ornitologijos kabineto paukščiai, fragmentiški dvaro kasdienio gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai. Paskutiniųjų Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje.
Kas? Paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“.
Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? Vasario 27 d. 17 val. atidarymas. Veiks iki gegužės 31 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...