- Tapytoja Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
-
Kaip atrodo laikrodis, skirtas Lietuvai?
Kaip gali / turi atrodyti laikrodis, skirtas Lietuvai? Atsakymą (ir ne vieną) pateikia "Parko galerijoje" surengta paroda "Einantis laikas. Atkurtai Lietuvai 100", kurioje dalyvauja 100 skirtingų kartų ir įvairių sričių vizualaus meno kūrėjų. Garsiai tiksinti ir marga ekspozicija dedikuojama atkurtos Lietuvos jubiliejui.
Intriguojantis dydis
Tapytojos Aistės Gabrielės Černiūtės sugalvotas parodos formatas įgyvendinamas jau antrą kartą. Su nepriklausomybe sietinas temas apsvarstančioje ekspozicijoje atsiskleidžia individualus kiekvieno kūrėjo požiūris į temą, kurį išryškina savitas stilius ir braižas.
Parodos organizatoriai: Rimvidas Stankevičius, Rūta Eidukaitytė ir A.Gabrielė Černiūtė ne tik uždavė menininkams sukurti darbą konkrečia (tačiau atvira) tema, tačiau, pasunkindami užduotį, visam 100 autorių įdavė po vienodą būsimo kūrinio formatą – laikrodžio mechanizmą su 30 cm skersmens ciferblatu, kurio paviršius tapo interpretatyviu eksperimentų, atradimų ir saviraiškos lauku.
Bendras vaizdas primena dinamišką instaliaciją, kuri galėtų žiūrovo paklausti: tai kiekgi dabar valandų? Ir drąsiai būtų galima atsakyti: visos.
Būti įspraustam į aiškiai apibrėžtą formatą – ne itin malonus iššūkis kūrėjui, veikiau, įsipareigojimas ir iššūkis, kadangi ne darbo koncepcija diktuoja kūrinio išraišką ir formatą, tačiau būtent formatas nusako, ką su juo galima daryti, o ko ne. Tai tarsi galvosūkis (o gal galvosopis) menininkui, įpratusiam turėti visišką saviraiškos laisvę. Tačiau juk tam tikros taisyklės žaidimą padaro labiau intriguojantį, ar ne?
Laisvės akimirkos
100 menininkų laikrodžių ant "Parko galerijos" sienos sukuria tiksinčią punktyrinių garsų melodiją, kadangi visi rodo vis kitą laiką: vienų laikrodžiai skaičiuoja dabartį, kitų – atsilieka, nuklysta į fantazijas ar eina atgal.
Bendras vaizdas primena dinamišką instaliaciją, kuri galėtų žiūrovo paklausti: tai kiekgi dabar valandų? Ir drąsiai būtų galima atsakyti: visos.
Ir visos tos valandos, sekundės bei minutės yra apie 100 Lietuvos metų. Atrodytų, tema sietina su istoriniais mūsų valstybės kontekstais, aiškiai apibrėžtomis datomis, asmenybėmis. Tačiau menininkai į valstybės jubiliejų pažvelgė daug asmeniškiau, ieškodami autentiškų 100-mečio reikšmių.
Gyvybės ženklai
Vizualus parodos paviršius labai įvairus. Nuo komiksus primenančių piešinių apie laiko absoliutą, iliustratyvių kompozicijų, kuriose susijungia skirtingų istorinių momentų taškai, iki abstrakčių laiko peizažų, siurrealistinių ir simboliškų siužetų, skulptūriškų kompozicijų ar laikrodžio transformacijų į objektą: visa į save sugeriantį, susidvejinusį, ats(is)pindintį.
Visa ilgu koridoriumi besitęsianti galerijos siena krebžda skubančiomis sekundėmis ir jų pauzėse besikeičiančiais apvaliais paveikslėliais, tarp kurių ne tik pripažintų tapytojų Žygimanto Augustino, Prano Griušio, Audronės Petrašiūnaitės, Agnės Jonkutės, Eimučio Markūno, Miglės Kosinskaitės, bet ir gerai žinomų jaunųjų menininkų: Lino Jusionio, Rosandos Sorakaitės, Andriaus Zakarausko, Mykolės Linos Jonikės sukurti laikrodžiai.
Paradoksalu – nedarnus, bet hipnotizuojantis jų tiksėjimas leidžia pamiršti temas, kartas, skirtis, o vienodas formatas kai kuriose ekspozicijos vietose pradeda plėstis, skilti į tūkstančius dalelių ar pasidaro toks gilus, kad net su žiburiu jo dugno nepavyktų rasti. Paroda tampa gyva. Kaip niekada nesustojantis laikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jėgas su sūnaus tėčiu suvienijusi dainininkė Arina: vaikytis skandalų man neįdomu11
Arina su scenos kolega, sūnaus Martyno tėčiu Vytautu Čeplinsku, žengė intriguojantį žingsnį – ryžosi prabilti apie dar nematytus jųdviejų atspalvius. Tik šįkart – ne muzikoje. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija4
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Kaip nepasiklysti informacijos sraute?
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užs...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje2
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte1
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...