Monmartras ir Kaunas
Europos kino akademijos kuriamame „Europos kino kultūros lobio“ sąraše – daugiau nei 70 ypatingų vietų visoje Europoje. Tai erdvės, kurios tapo kino istorijos dalimi – nuo Monmartro Paryžiuje ar Trevi fontano Romoje iki žinomos kalvos Londone iš filmo „Noting Hilas“.
Lietuva šiame žemėlapyje atsirado praėjusiais metais, kai į jį buvo įtrauktos Nidos kopos. Antruoju šalies kino kultūros lobiu tapo Kauno miesto muziejus.
„Europos kino akademijos pagrindinis tikslas ir buvo švęsti europietišką kiną, skleisti žinią apie žmones, kurie tą kiną kuria, ir apie vietas, kur tie filmai sukurti. Vietas, kurios pačios tampa atmintimi“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė Europos kino akademijos tarybos narė prodiuserė Marija Razgutė.
Sprendimas Kauno miesto muziejų įtraukti į lobyno sąrašą šių metų balandį akademijos taryboje buvo priimtas vienbalsiai. Todėl nuo šiol, anot M. Razgutės, tarp svarbiausių Europos kino atminties vietų yra ir istorinių įvykių gausus pastatas Kauno Rotušės aikštėje, kur savo drąsius vizualinius eksperimentus pradėjo žmogus, siejamas su vienu įdomiausių ir novatoriškiausių ankstyvojo pasaulinio kino istorijos puslapių.
Vabalai – aktoriai
V. Starevičius iki 1912-ųjų gyveno Kaune. Čia jis praleido vaikystę, mokėsi dabartinėje Maironio gimnazijoje, Šv. Trejybės bažnyčioje vedė žmoną Anną ir susilaukė dukros Irenos, kuri ten pat buvo pakrikštyta.
„Savo darbinę karjerą jis pradėjo čia, tuo metu veikusiame Kauno miesto muziejuje. Būtent čia jis subrendo kaip asmenybė, kuri pasaulio kultūros istorijai nuveikė labai gražių darbų“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė Kauno miesto muziejaus direktorius Simonas Jazavita.
1909 m. V. Starevičius muziejuje nufilmavo pirmuosius savo etnografinius filmus, o netrukus sumanė įamžinti elniaragių kovą. Gyvi vabalai prieš ryškias kino kameros lempas sustingdavo, todėl kūrėjas sumanė neįprastą išeitį – vabalus preparavo, pritvirtino vielines kojeles ir fotografavo kadrą po kadro, kaskart šiek tiek pakeisdamas aktorių padėtį.
„Kauno miesto muziejuje nufilmuota dokumentika 1910 m. leido pasauliui išvysti elniaragių kovą. Žmogus, vėliau vadintas Europos Disney’umi, savo kelią pradėjo būtent šioje erdvėje. Šis įvertinimas – tai faktais grįstas patvirtinimas, kad pasaulinė lėlių animacija prasidėjo Kaune“, – eksperimento reikšmę pasauliniame kontekste apibendrino kultūros viceministrė Jūratė Zaveckienė.
Vėliau V. Starevičius išvyko į Maskvą, o dar vėliau – į Prancūziją. Todėl kiekviena šių šalių V. Starevičių įtraukia į savo kino istoriją. Prancūzai jį laiko savo animacijos klasiku, lenkai didžiuojasi jo lenkiškomis šaknimis, o Lietuva – jo kūrybos kelio pradžia.
Atsakomybė ateičiai
Iki šiol V. Starevičiaus pėdsakai Kaune buvo žinomi tik atskirais fragmentais – likusi gimnazija, kurioje mokėsi, bažnyčia, kurioje tuokėsi, ir muziejaus erdvės, kuriose dirbo. Rotušės aikštėje, šalia šokančių vabalų, atidengta memorialinė lentelė visus ženklus tarsi sujungė į vieną visumą.
„Šis sprendimas yra mūsų indėlio į Europos kultūrą įrodymas. Kartu – ir atsakomybė. V. Starevičiaus palikimą turime puoselėti, skleisti ir išsaugoti ateities kartoms“, – pabrėžė Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė, kurios iniciatyva Kaunas ir buvo nominuotas šiam įvertinimui.
Ceremonijos metu viešnia perskaitė labai jautrų sveikinimą – V. Starevičiaus anūkės Leone Beatrice Martin-Starewitch laišką, atsiųstą iš Prancūzijos.
„Kai peržiūrėjau filmą, mane nustebino judesio sklandumas. Visiškai patenkinamas rezultatas paskatino sukurti filmą, kuriame pagrindinis veikėjas būtų vabzdys. Elniavabalį apaviau muškietininkų batus ir apginklavau kardu, padariau jį tikru riteriu...“ Todėl galima drąsiai teigti, kad būtent čia, Kaune, prasidėjo jo kaip režisieriaus kelias kadras po kadro kuriant filmą“, – laiške senelio prisiminimus apie pirmąsias peržiūras Kauno muziejuje citavo L. B. Martin-Starewitch.
Ryšys su dabartimi
Kauno miesto savivaldybės atstovas Simas Sirtautas įsitikinęs kad šis atminimo ženklas jaunųjų kauniečių kartai yra ne tik duoklė praeičiai, bet ir gyvas ryšys su dabartimi. Kaunas, anot jo, išgyvena naują kino atgimimo etapą – miesto gatvės ir erdvės vis dažniau tampa tarptautinių projektų filmavimo aikštelėmis, pasirodo didžiuosiuose pasauliniuose transliacijų kanaluose, tokiuose kaip „Netflix“.
„Daugiau nei prieš 100-metį Kaune prasidėjusi V. Starevičiaus istorija įgauna naują kontekstą. Džiaugiuosi bendruomene, kuri dirba tam, kad miestas būtų patogi ir žinoma vieta kino industrijai“, – kalbėjo S. Sirtautas.
Neabejodamas, kad kadaise drąsaus lėlinės animacijos eksperimento pradžia tapęs Kaunas ir toliau užtikrintai augs, jis atkreipė dėmesį į pačios įamžinimo vietos simboliką – fizinio ženklo dydžio ir jo istorinės svarbos kontrastą.
„Palyginti maža lentelė, tačiau turbūt reikia suprasti ir įvertinti, koks didelis tai istorinis įvykis mūsų miestui ir visai Lietuvai“, – dėmesį atkreipė savivaldybės atstovas.
Naujausi komentarai