Kaunas nykstantis ir išnykęs: Žaliakalnio kinas (I)

Pirmasis Žaliakalnio kino teatras atsidarė 1928 m. nuo Savanorių prospekto atsišakojančioje Aukštaičių gatvėje. Jis vadintas įmantriai – "Palladium", tačiau jau po metų savininkas Leiba Epšteinas pakeitė jo pavadinimą į lietuvišką "Bangą".

"Banga" (Aukštaičių g. 9)

Kuklų vieno aukšto pastatėlį 1927 m. ėmėsi statyti Mendelis Abramsonas, žmonos Rochos vardu įsigijęs dalį sklypo iš Etilės Fridienės. Pirmaisiais kino teatro gyvavimo metais jo savininkai keitėsi kaip kaleidoskope: dokumentuose mirga Kriaučiūnų, Abramsonų, Baškių, Epšteinų ir Levinų pavardės. 1931 m. "Bangos" vedėju tapo buvęs kino salės "Palas" vedėjas, lietuviškame kino versle įtakingas Leonas Žurauskas. 1932–1933 m. Kauno miesto adresų knygoje kino teatro valdytojais nurodyti jau Gordonas ir Davidsonas, o 1935 m. valdos savininku įvardytas Tevelis Joffe, o kino teatro bedrasavininku ir vedėju – Leiba Epšteinas.

Pastate buvo 218 vietų salė (1939 m. – jau tik 198) be jokių patogumų. 1935 m. kaimyninio sklypo savininkė Julė Marcinkevičienė skundėsi dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš kino teatro lankytojų naudojamos "būdelės" – lauko tualeto.

1929 m. seanso metu šiame kino teatre kilo riaušės: apie 30 vyrų įsiveržė vidun, nusiaubė salę, užėmė kasą, aparatinę, sulaužė projektorių padegė filmo juostą, ir sukėlė gaisrą. Ir viskas dėl to, kad rodomas filmas buvo lenkiškas. Panašus incidentas prieš metus buvo įvykęs Šančiuose, kino teatre "Saturn". Į tokius tautinės nesantaikos pasireiškimus tuometė valdžia sureagavo paprastai: Vidaus reikalų ministerijos įsakymu uždraudė Lietuvoje rodyti lenkiškus filmus.

Kino teatras veikė iki pirmosios sovietų okupacijos, kai 1940 m. buvo nacionalizuotas. Nacių okupacijos metu, 1943 m. pastate buvo įrengtos stalių dirbtuvės, paskui – amatų mokykla. Įvairios firmos čia veikia ir mūsų dienomis.

"Hollywood" (Savanorių pr. 137)

Kitoje prospekto pusėje kadaise buvo kino teatras "Hollywood". Jį, kartu su savo dviejų aukštų gyvenamuoju namu, 1930 m. pradėjo statyti valdos savininkas Jonas Baškis. 1931 m. pabaigoje, atsiradus naujam kino teatrui, Žaliakalnyje sveikino leidinys "Kino naujienos", pranašavęs, kaip "nudžiugs valdininkija, kurią ligšiolinis ir nekaip vedamas kino "Banga" ne visai patenkino".

1932 m. atidarytoje salėje buvo 219 vietų. Vėliau vietų skaičius didėjo: 1934 m. jų buvo jau 234, o paskutiniais kino teatro gyvavimo metais, prieš pat 1940 m. nacionalizaciją – 251, iš kurių 30 buvo ložėse. Įėjimas į salę buvo iš kiemo.

Pastatai iki 1938 m. priklausė J.Baškiui, o tuomet nuomos teisėmis atiteko Adolfui Aleksiejui. Bet kino teatro savininkas 1933 m. buvo Dominykas Polovinskas, 1936 m. – kartu su Česlovu Kalinausku. D.Polovinskui tapus naujo kino teatro "Daina" bendrasavininku, "Hollywoodo" savininku liko Č.Kalinauskas, prie kurio prisijungė Jokūbas Jacovskis. Kai kurios pavardės pasirodo tai vieno, tai kito Kauno kino teatro istorijos aprašymuose: patyrę kino verslininkai dažnai plėtė ir keitė savo veiklos vietą ir pobūdį.

Kai kurios pavardės pasirodo tai vieno, tai kito Kauno kino teatro istorijos aprašymuose: patyrę kino verslininkai dažnai plėtė ir keitė savo veiklos vietą ir pobūdį.

Vienas tokių buvo garsių Polovinskų giminės atstovas D.Polovinskas. Jo brolis Romanas, pelningai veikiančios statybos bendrovės "Mūras" bendrasavininkas, antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusios Lietuvių Verslininkų sąjungos valdybos pirmininkas, paliko Kaune bent du ryškius savo veiklos priminimus. Vydūno alėjos pradžioje 1927 m. jis pasistatė itališko stiliaus vilą, skirtą Italijos pasiuntinybei, o 1932 m. K.Donelaičio ir Gedimino gatvių sankirtoje – architekto Arno Funko sukurtą vieną gražiausių Kaune moderno namų. Polovinskų tėvai buvo kilę iš Kulautuvos apylinkių, tad Romanas Kulautuvoje susuko lyg ir Polovinskų šeimos gūžtą – pasistatė prašmatnią vilą "Vitą" ir šalia jos viešbutį, kurį administravo sesuo Valerija Polovinskaitė-Kundrotienė. Kurortinis verslas buvo pelningas ir, kaip mėgdavo pabrėžti savininkas, grynai "lietuviškas". Dar įžymesnė, tik kitoje sferoje, buvo kita Polovinskų sesuo – garsioji operos solistė Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė. O štai brolis Jonas Polovinskas, šeimoje vadinamas Pulkininku, buvo net Lietuvos Kontržvalgybos viršininkas.

Polovinsko laikus atspindi 1933 m. platus reklaminis tekstas, kuriame svetimtaučiai (reikia suprasti, žydai) kaltinami tuo, kad "rūpinasi tik savo nauda, pelnu", o jiems priešpastatomi "lietuviai verslovininkai" giriami už rūpestį savo klientais, šiuo atveju – "miesto pakraščių", viena kurių anuomet buvo laikomas šiandienis Žaliakalnio centras, gyventojais.

"Kaune, Žaliakalny lietuviai įsteigė kino teatrą "Hollywood", kuris visais atžvilgiais nėra atsilikę nuo miesto centro kinematografų. Taigi, Žaliakalnio kino lankytojams netenka daryti tolimo kelio į miesto centrą. Jie čia pat vietoje turi modernų kino teatrą su erdvia sale ir tobūlu teknišku įrengimu, kuris įgalina tinkamai demonstruoti kiekvieną filmą. Be to, kino teatre "Hollywood" demonstruojamos geriausios filmos, kurios lygiai patenkina ir didelius meno žiūrovus, ir paprastus kino mėgėjus. Neaukštos bilietų kainos šį kino teatrą daro prieinamą kiekvienam. Todėl nenuostabu, kad publika čia gausiai lankosi ir savo palankumu įrodo, kad šio kino teatro steigėjų lietuvių įdėtos lėšos ir pastangos tinkamai vertinamos", – rašoma Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjungos kalendoriuje (kalba netaisyta).

Šiandien daug kartų keitusios savo paskirtį kino salės vieta Savanorių prospekto kieme sunkiai atpažįstama.